Temos gerokai nustebino
„Buvo lengviau nei tikėjausi, – sakė viena pirmųjų egzaminą Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijoje pabaigusi abiturientė. – Temos buvo ne tokios, kokių tikėjausi, bet lengvos.“
Abiturientė pasirinko samprotavimo temą „Svarbiau mylėti ar būti mylimam?“. „Autoriai taip pat buvo ne tokie, kokių tikėjausi. Nebuvo nei K. Donelaičio, nei kažko kito, ko tikėjausi“, – vardijo mergina.
Abiturientė 500 žodžių apimties rašinį rašė dvi valandas, tačiau tvirtino, kad laikas prabėgo greitai ir buvo kur kas lengviau nei anglų kalbos egzamino metu. Tiesa, šiam egzaminui skiriamos net keturios valandos.
Tačiau ne visi abiturientai buvo taip džiugiai nusiteikę, dauguma teigė, kad tikėjosi šimtmečiui artimų temų, o gavo visiškai kitokias. „Tikėjomės kažko apie tėvynę, o temos buvo apie meilę ir susvetimėjimą, – stebėjosi abiturientė. – Temos gal ne tiek sunkios, kiek tokios, kurių tikrai nesitikėjome.“
Abiturientė pasakojo, kad pamačiusi temas tiesiog sustingo ir kelias sekundes tiesiog galvojo, ką reikės rašyti. Jai pritarė ir šalia stovėjusi draugė, tačiau pridūrė, kad susikaupus ir įkvėpus viskas pasidarė kiek lengviau. „Kai pradėjau rašyti, buvo lengviau, mintys pradėjo lietis“, – nusijuokė dvyliktokė.
Šįmet abiturientai egzamino metu galėjo naudotis kompiuteriais, juose buvo įkelti kūriniai, kuriais buvo galima remtis rašant rašinius. Abiturientų nuomone, tokia sistema tik apsunkino egzaminą. „Nemanau, kad čia geriau. Nebent remiesi kokiais poetais, gal tada taip patogiau“, – svarstė mergina.
Su šypsena mokyklos duris pravėręs vaikinas džiaugėsi, kad tarp temų rado sau patinkančią, tad egzaminas neatrodė labai baisus. „Pasirinkau temą „Susvetimėjimo problema literatūroje“. Nebuvo sunku, pasirinkau J. Kunčiną ir A. Škėmą, panagrinėjau autorius ir tiek“, – šyptelėjo dvyliktokas.
Tiesa, viena abiturientė besišypsodama skundėsi kiek neįprastu skausmu – Jai paskaudo ranką nuo rašymo tušinuku. Mergina teigė, kad per dvejus metus tiek daug nebuvo rašiusi.
Visiems kandidatams buvo pateiktos keturios užduotys – dvi samprotavimo ir dvi literatūrinio rašinio – iš kurių vieną jie ir rinkosi atlikti.
Mokykliniame egzamine kandidatai galėjo samprotauti šiomis temomis:
Ar žmogus yra savo likimo kalvis? (Motiejus Kazimieras Sarbievijus, Vincas Mykolaitis-Putinas)
Kas savam krašte geriau nei svetur? (Adomas Mickevičius, Antanas Škėma).
Literatūriniam rašiniui buvo pateiktos šios dvi temos:
Istorinės asmenybės literatūros kūriniuose (Jonas Radvanas, Vincas Krėvė)
Požiūris į gimtąją kalbą literatūros kūriniuose (Mikalojus Daukša, Justinas Marcinkevičius)
Mokykliniame brandos egzamine prie visų temų pateikti ir nukreipiamieji klausimai.
Valstybiniame brandos egzamine kandidatai samprotauti galėjo šiomis temomis:
Ką gali pakeisti vienas žmogus? (Bronius Krivickas, Marius Ivaškevičius)
Svarbiau mylėti ar būti mylimam? (Juozas Tumas-Vaižgantas, Vincas Krėvė)
Literatūriniam rašiniui buvo pateiktos šios dvi temos:
Gyvybės vertė literatūroje (Balys Sruoga, Sigitas Geda)
Susvetimėjimo problema literatūroje (Antanas Škėma, Jurgis Kunčinas).
Prie temų pateiktais autoriais remtis per egzaminą tik rekomenduojama, o po užduotimis pateiktas visas privalomų programinių autorių sąrašas, iš kurio vieną kandidatas turėjo pasirinkti.
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino užduotys formuluojamos pagal Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programą, kuri yra konkretesnė už Lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą. Formuluojant užduotis siekta, kad jos ne tik atitiktų minėtą Egzamino programą, bet ir kiek įmanoma skatintų mokinius mąstyti apie jų amžiui aktualias problemas, būtų susijusios su šiandienos aktualijomis.
Valstybinio brandos egzamino kandidatų darbus vertins 370 vertintojų. Planuojama, kad darbų vertinimas prasidės birželio 11 d., o kandidatų rezultatai bus skelbiami liepos 3–4 d.
Mokyklinio brandos egzamino rezultatai bus paskelbti per 13 darbo dienų. Pakartotinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis brandos egzaminas, kurį laiko tie, kam pagrindinės sesijos egzaminas, neatvykus dėl pateisinamos priežasties, buvo atidėtas, ir eksternai, nepateikę prašymo laikyti egzaminus iki vasario 24 dienos, vyks birželio 25 dieną.
Mokyklinis pakartotinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas, kurį laiko visi neišlaikiusieji valstybinio ar mokyklinio egzamino, vyks liepos 9 d.
Egzaminas vyko sklandžiai
Po egzamino Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorė Saulė Vingelienė DELFI patvirtino, kad egzaminas vyko sklandžiai.
Ji teigė, kad NEC nesulaukė nė vieno pranešimo ir apie abiturientus, tad nė vienas nebuvo išprašytas iš egzamino patalpų.
Egzaminą laikė visi abiturientai
Šis egzaminas – privalomas, abiturientai galėjo tik pasirinkti jo sudėtingumą – laikyti valstybinį arba mokyklinį egzaminą.
Iš viso egzaminą laikė daugiau kaip 30,5 tūkst. abiturientų. Laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą užsiregistravo 18 602 kandidatai, mokyklinį – 11 996.
Egzaminas buvo vykdomas 171 Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtame centre.
Kaip ir ankstesniais metais, egzamino metu mokiniai turėjo parašyti rašinį, pasirinkę vieną temą iš siūlomų keturių: dviejų samprotaujamųjų ir dviejų literatūrinių. Pasirinkę valstybinį egzaminą turėjo parašyti 500 žodžių apimties rašinį, mokyklinį – 400.
Prieš pat egzaminą abiturientams dar kartą buvo priminta, kad svarbiausia su savimi turėti gerai rašantį juodą rašiklį. Tačiau tai tik priemonė, svarbiausia su savimi „atsinešti“ ir per visus dvylika metų sukauptas žinias.
Rašant rašinius moksleiviai turėjo remtis bent vienu autoriumi, tačiau nebūtinai tuo, kurie bus rekomenduotini. Jei rašinyje nebuvo pasiremta nė vienu autoriumi, egzaminas bus vertinamas neigiamai.
Šįmet egzamine bus naujovių – kiekvienas mokinys galėjo 20 minučių naudotis kompiuteriu. Tiesa, kompiuteriuose nebus interneto, juose bus galima rasti 36 autorių kūrinius. Abiturientams savo rašiniuose teks pasiremti vienu iš jų. Būtent dėl autorių gausos ir buvo nuspręsta abiturientams kūrinius pateikti tokia forma.
Keturiolikai mokinių buvo skirta ne mažiau kaip du kompiuteriai. Jei yra galimybė – ir daugiau. Laikas, kurį abiturientas galėjo praleisti prie kompiuterio – ribotas. Kol iki egzamino pabaigos buvo likę pusantros valandos, kompiuteriu galėjo naudotis vieną kartą 20 min. arba du kartus po 10 minučių.
Kaip ir anksčiau, egzamino metu taip pat buvo galima naudotis „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“ ir dvikalbiais žodynais. Rašinys bus vertinamas 100 taškų.
Brandos egzaminų sesija jau prasidėjo balandžio 4-ąją užsienio kalbos egzamino kalbėjimo dalimi, o baigsis birželio 22 d. valstybiniu chemijos egzaminu.
Dvyliktoke, kaip sekėsi? Pasidalink, kas buvo lengviausia ir sunkiausia? Kokios mintys aplankė po egzamino? Rašyk el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Lietuvių kalba“.
