„Svarbu, kad visuotinis mokinių maitinimas būtų labai gerai apmąstytas, numatytos konkrečios priemonės, kokį ugdomąjį, o ne tik socialinės paramos, poveikį jis turės“, - pabrėžė Vilniaus Antakalnio progimnazijos vadovas.

Kaip Eltą informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), visų pradinukų ir priešmokyklinukų nemokamam maitinimui, nevertinant šeimos gaunamų pajamų, iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų apie 33,5 mln. eurų.

Nemokamą maitinimą papildomai gautų apie 118 tūkst. mokinių, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programas.

2017 metais nemokamą maitinimą mokyklose gavo apie 52,6 tūkst. mokinių iš mažas pajamas gaunančių šeimų. Iš jų apie 21,8 tūkst. (41 proc.) mokinių, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ar bendrojo ugdymo programas.

Pasak Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, piliečių ir visuomeninių organizacijų įsitraukimas į diskusijas, kaip pagerinti sudėtingą šalies demografinę padėtį, yra labai svarbus.

„Sparčiai mažėjantis gyventojų skaičius yra didelis iššūkis visai visuomenei. Ne tik valstybės, bet ir visos visuomenės uždavinys - šią problemą sutelktai spręsti. Todėl labai laukiame žmonių bei organizacijų įsitraukimo, konkrečių siūlymų bei idėjų, kaip padaryti gyvenimą Lietuvoje patrauklesnį tiek jaunam, tiek garbaus amžiaus mūsų visuomenės nariui, taip pat ką turėtume padaryti, kad susigrąžintume išvykusius mūsų tautiečius“, - Vyriausybės išplatintame pranešime cituotas S. Skvernelis.

Sveiko nemokamo vaikų maitinimo mokyklose sugrąžinimas, taip prisidedant prie šeimai palankios aplinkos kūrimo, - viena iš Demografijos, migracijos ir integracijos strategijos įgyvendinimo plane siūlomų priemonių.

SADM duomenimis, nemokamam mokinių maitinimui skirtiems produktams įsigyti vienai dienai vienam mokiniui skiriama nuo 0,49 iki 2,93 euro, įskaitant prekių pirkimo pridėtinės vertės mokestį.

Nemokamai maitinamų vaikų pusryčiams ar pavakariams tenka 0,49-0,84 euro, pietums - nuo 1,06 iki 1,52 euro.

Pasak Lietuvos progimnazijų asociacijos vadovo T. Jankūno, už nedidelius pinigus neįmanoma sveikai ir kokybiškai pamaitinti vaikų - ne tik dėl maisto produktų kainų, bet ir dėl to, kad reta mokykla pati organizuoja maitinimą, o jo tiekėjai ar maistą ruošiančios įmonės irgi nori uždirbti. Maisto gaminimui reikia įrangos, tiekimui - indų.

Ne mažiau svarbu T. Jankūnui atrodo ne tik užtikrinti, kad bent jau mokykloje vaikai nealktų, bet ir ugdyti kiekvieno iš jų suvokimą apie sveiką mitybą, mandagų elgesį prie stalo, kad mokiniai mokytųsi gerbti maistą ir jo nešvaistytų, rūšiuotų atliekas.

Kaip pasakojo Antakalnio progimnazijai vadovaujantis T. Jankūnas, prieš įvesdami visuotinį mokinių maitinimą mokyklose, suomiai, visų pirma, parengė ir išleido sveikos gyvensenos ugdymo medžiagos ir parengė mokytojus.

„Garantavę nemokamą maitinimą jie sudarė sąlygas vaikams rinktis iš trijų patiekalų, trijų garnyrų, trijų rūšių daržovių, su galimybe kiekvienam pratintis įsidėti tiek, kiek suvalgys, o paskui išrūšiuoti, kas liko“, - pasakojo progimnazijos vadovas.

Nemokamo mokinių maitinimo kokybei, T. Jankūno nuomone, neabejotinos reikšmės turi kiekvieno vaiko maitinimui skiriama suma. Kaip priminė T. Jankūnas, visuotinis pradinukų maitinimas jau buvo įvestas Lietuvoje, tačiau gyvavo labai trumpai, nes prasidėjo ekonominė krizė.

21 amžiuje Europos Sąjungos šalyje nė vienas vaikas neturėtų alkti. Tačiau, T. Jankūno įsitikinimu, mokinių maitinimas turėtų būti glaudžiai susijęs ir su edukacija, kad vaikai išmoktų apskaičiuoti maisto vertes, suprastų, kodėl sveika valgyti reguliariai, pagaliau, įprastų namie prieš pamokas pavalgyti pusryčius.

Kaip kalbėdamas su mokiniais įsitikina T. Jankūnas, nemažai mokinių į pamokas ateina nepusryčiavę ir vos sulaukę pirmos pertraukos bėga pirkti sveikatai nenaudingų bandelių. Arba kitas pavyzdys - mokykloje bulvių traškučiai ir saldūs gazuoti gėrimai neparduodami, bet šiukšliadėžėse pilna jų pakuočių.

Kaip skelbė ELTA, Vyriausybė pradėjo viešas konsultacijas su visuomene, kaip spręsti demografijos problemas, mažinti emigraciją ir gerinti gyvenimo kokybę Lietuvoje.

Vyriausybės pranešime teigiama, kad preliminarų Demografijos, migracijos ir integracijos 2018-2030 metų strategijos įgyvendinimo planą parengė valstybės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos.

Prie plano kūrimo naujais pasiūlymais arba jau esančių idėjų korekcijomis kviečiami prisidėti piliečiai bei visuomeninės organizacijos.

Viešosios konsultacijos vyks du mėnesius. Vyriausybės teigimu, gavus visuomenės pasiūlymus ir pastabas, planas bus atnaujintas ir pradėtas įgyvendinti.

Anot Vyriausybės, priemonių planas rengiamas, siekiant gerinti šeimų padėtį ir skatinti gimstamumą, padėti senjorams išsilaikyti darbo rinkoje bei užtikrinti jų užimtumą, sumažinti emigraciją bei paskatinti tautiečius sugrįžti į Lietuvą.