Šiandien jie mokosi prašymų kelti atlyginimus ir gerinti nežmoniškas darbo sąlygas fone. Tik ar išdrįs jauni studentai, matydami plakatais apsikarsčiusius savo ateities herojus, žengti toliau?

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentai neslepia nerimo – medicinos studijos ilgos, varginančios, reikalaujančios daug laiko ir toli gražu ne pačios geriausios kokybės. O vyresnių kolegų piešiamas vaizdas to, kas laukia palikus universiteto auditorijas, – motyvaciją mokytis numuša iki paties žemiausio lygmens.

Ne svajonių specialybė

Prieš trejus metus LSMU duris pravėrusi Jieva mediko profesijos svajonių specialybe Lietuvoje jau nebelaiko. Pradėjus studijuoti ir bendrauti su gydytojais merginą labiausiai šokiravo milžiniški darbo krūviai.

„Vasarą atlikau praktiką vienoje iš Lietuvos ligoninių, kaip ir daugelis studentų, tad tiek su gydytojų, tiek su rezidentų gyvenimu esu susipažinus. Apie atlyginimus nenoriu daug kalbėti, nors jie iš tiesų juokingi, ypač atsižvelgiant į tai, kiek kainuoja tapti gydytoju. Kalbu ne apie mokestį už studijas, bet apie jų trukmę, intensyvumą, atsakingumą. Ir kai galiausiai iš vyresnių gydytojų patiri, kad jie uždirba mažiau nei rezidentai arba vos daugiau nei ligoninės kiemą prižiūrintys darbininkai, tikrai būna neaišku, ar juoktis, ar verkti. Turbūt labiausiai liūdinantis dalykas medikų darbe yra nežmoniški krūviai ir darbas keliose ligoninėse, kurios neretai netgi būna ir skirtinguose miestuose. Nors iš tiesų labiausiai pasibaisėjau sužinojusi apie rezidentams privalomus budėjimus, kurie trunka 28 val. (para + dar iki 12 val. kitą dieną reikia atidirbti). Lieka atviras klausimas tiems, kas sugalvojo įvesti tokius budėjimus: kiek žmogus gali išbūti nemiegojęs?“, – svarstė studentė.

Nors protestuojančius medikus Jieva palaiko, jų užregistruotoje peticijoje, kurioje reikalaujama kelti visų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų atlyginimus, iš esmės reformuoti ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo formavimo principus, atitinkamai didinant visų sveikatos priežiūros paslaugų įkainius, ji mato ir spragų. „Peticijoje pateiktas siūlymas didinti sveikatos priežiūros paslaugų įkainius man nepriimtinas, nes yra nemažai procedūrų, kurių valstybė nekompensuoja ar kompensuoja tik iš dalies, tad šiuo atveju labiausiai nukentėtų paprasti žmonės, nes reikia pripažinti, kad daugumos Lietuvos gyventojų, ypač vyresnio amžiaus žmonių, pajamos nėra pakankamai didelės, kad jie laisvai galėtų susimokėti už sveikatos priežiūros paslaugas“, – įžvalgomis dalijosi mergina.

Jieva mano, kad permainos sveikatos srityje turėtų būti daromos, bet tik labai apgalvotai ir neskubant, nes, pasak jos, sugriauti viską iš karto labai lengva, bet atstatant gali kilti problemų. Ji tikisi, kad permainos vyks, tačiau studentei nėra labai svarbu, ar jos bus įgyvendintos metais anksčiau ar vėliau. „Visa, ką sakau, tikrai nepaskatina labiau džiaugtis pasirinkus mediko kelią, bet niekada negalvojau mesti šių studijų. O išvažiuoti iš Lietuvos irgi nenoriu, nes čia mano šeima, čia mano gyvenimas. Ir labai tikiuosi, kad ateity neatsidursiu tokioje situacijoje, kad turėčiau palikti šią šalį ilgesniam laikui nei atostogos ar stažuotė“, – apibendrino būsima medikė.

Atgraso nuo mokslų

Kalbinti LSMU mediciną studijuojantys ketvirtakursiai nei vardų, nei pavardžių prašė neatskleisti. Pasak jų, universitete egzistuoja įvairios „povandeninės srovės“, kurios kritikams gali pridaryti bėdų.

Vienas ketvirtakursių aktyviai palaiko mitinguotojus, jis, kaip ir dauguma medikų bei studentų, nori žymiai geresnių sąlygų Lietuvos gydytojams. Vis dėlto optimizmu vaikinas netrykšta.

„Nemanau, kad sistema labai stipriai bus pakeista. Gal kiek pakels atlyginimus, bet tuo viskas ir pasibaigs“, – mano studentas. Jis neslepia – situacija medicinos fronte tikrai atgraso nuo mokslų. Matant, kokiomis sąlygomis gali tekti dirbti, motyvacija mokytis krinta. Studentas prisipažino ne kartą svarstęs apie galimybę mesti mokslus arba juos tęsti užsienyje, tačiau rimtesnių planų dar nekūrė. Kol kas vaikinas žada likti Lietuvoje, baigti rezidentūrą, o po jos, jei situacija nebus pasikeitusi į gerąją pusę, krautis lagaminus ir darbo ieškoti užsienyje.

Grandiozinėmis permainomis netiki

Dar viena ketvirtus metus LSMU koridorius mindanti mergina labiausiai pasibaisėjusi studentų mokymosi sąlygomis. „Būsimiems medikams sąlygos nepavydėtinos. Studentai turi daug ir ilgai mokytis, valstybės nefinansuojamų vietų kaina viena didžiausių Lietuvoje, rezidentų atlyginimai menki, o tie, kas nepakliūva į valstybės finansuojamą vietą, dar ir už rezidentūrą turi susimokėti. Vien dėl to palaikau bet kokius pokyčius“, – susirūpinimo neslėpė studentė.

Tiesa, ji taip pat netiki grandiozinėmis permainomis ir žymiu situacijos progresu. Pasak jos, reformos užtruks ir nebus labai žymios. Dar mokydamasi mokykloje ir svajodama apie medikės kelią mergina neįsivaizdavo, kokia yra reali situacija, todėl pamačius, kaip yra iš tiesų, teko stipriai nusivilti. „Labiausiai nusivilia tie, kurie į mediciną stojo iš idėjos. Pamatyta realybė dažnai atgraso, tačiau didžioji dalis studentų jau nebeįsivaizduoja savęs kitoje srityje, todėl pasilieka ir tikisi geriausio“, – atviravo ketvirtakursė. O ir apie studijas užsienyje dažnas studentas nemąsto tik dėl to, kad į medicinos universitetus kitose šalyse patekti labai sunku. Kaip pasakojo pašnekovė, Vokietijoje ar Skandinavijos šalyse laukiami tik jau paruošti specialistai.

Paklausta, ar po studijų žada likti tėvynėje, studentė patikino, kad labai norėtų dirbti Lietuvoje ir nepalikti šeimos bei draugų, tačiau neatmeta galimybės ir išvykti laimės ieškoti svetur, ypač jei Lietuvoje nepavyks gauti nemokamos rezidentūros vietos. Mokėti už savo darbą mergina neketina.