Maža to, komanda ištyrė ir tai, kurios savivaldybės sparčiausiai nyksta. Pasirodo, nuo 2000-ųjų iki 2017 m. kai kuriose jų gyventojų (ir ypač mokyklinio amžiaus vaikų) sumažėjo nuo 2 iki 3,5 karto.
Formuojasi naujos demografinės dykros
„Taigi, Lietuvoje formuojasi naujos demografinės dykros, kuriose gyventojų tankumas jau beveik toks kaip Mongolijos stepėse – vos 2-5 gyventojai viename kvadratiniame kilometre“, – pastebėjo žurnalo vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.
Labiausiai mokinių sumažėjo:
1. Visagino savivaldybėje – 3,5 karto
2. Neringos savivaldybėje – 2,71 karto
3. Skuodo savivaldybėje – 2,7 karto
4. Pagėgių savivaldybėje – 2,59 karto
5. Zarasų savivaldybėje – 2,55 karto.
Anot G. Sarafino, trečdaliui Lietuvos savivaldybių šviečiasi perspektyva jau po dešimties metų turėti vos po vieną darželį ir mokyklą.
„Viena, kas užtikrintai Lietuvoje vyksta, tai gyventojų skaičiaus mažėjimas. Ypač jaunų. Toji demografinė duobė turi bene didžiausios įtakos ir mūsų švietimo, aukštųjų mokyklų sistemai“, – nurodė jis.
Vyr. redaktoriaus teigimu, tai kartu yra ir drama tiems regionams, mūsų valstybei, jaunuoliams.
„Vaikai, pirma, turi keliauti į mokyklą po 30 kilometrų. Antra, jie gauna tikrai neblizgančią mokymo kokybę ir, tikėtina, kad tas lygis dar leisis. Be to, tokie vaikai turi vis mažiau galimybių įstoti į aukštąsias mokyklas nemokamai. Šnekama, kad Lietuvoje yra labai išplitusi socialinė, turtinė nelygybė, tačiau dabar plačiai atsiveria ir švietimo nelygybė. Jie tiesiog negali konkuruoti su stiprių mokyklų abiturientais“, – nurodė G. Sarafinas.
Žiūrėjo, kur sėkmingiausiai išlaiko egzaminus
„Išskyrėme ir po 50 iš maždaug 400 šalies gimnazijų ir vidurinių mokyklų, kurių abiturientai sėkmingiausiai išlaiko kiekvieno dalyko: lietuvių k. ir literatūros, anglų k., rusų k., vokiečių k., prancūzų k., istorijos, matematikos, IT, fizikos, chemijos, biologijos, geografijos valstybinius brandos egzaminus (VBE)“, – pristatydamas naują numerį aiškino G. Sarafinas.
Anot jo, dalykinis gimnazijų reitingas padeda moksleiviams ir jų tėvams pasirinkti mokyklą, kuri padėtų ugdyti skirtingus akademinius talentus: geriausiai moko kalbų, socialinių, gamtos ar tiksliųjų mokslų.
Antrus metus iš eilės jie mokyklas įvertino ir šviesoforo spalvomis – gerai ar blogai ją lankantys mokiniai išlaiko atitinkamus egzaminus.
Sukrečianti žinia: egzaminas nebūtų išlaikytas net 110 gimnazijų
Pasirodo, šiais metais tik vienoje (nedidelėje) mokykloje – Rietavo savivaldybės Tverų gimnazijoje – lietuvių kalbos VBE rezultatai buvo aukštesni nei 86 balai. Dar 32-ose gimnazijose lietuvių kalbos ir literatūros visų mokinių VBE įverčiai svyravo nuo 50,07 iki 79 balų.
„Likusių 333 šalies gimnazijų ir vidurinių mokyklų visų 2017 m. laidos abiturientų lietuvių kalbos ir literatūros VBE įverčiai svyruoja nuo vos 4 iki 49,99 balų“, – pripažino G. Sarafinas.
Savo ruožtu žurnalo žurnalistė Jonė Kučinskaitė teigė, kad 2017 m. lietuvių k. ir literatūros VBE riba buvo 30 proc. ir jei šį kriterijų būtume pritaikę ne tik paskiram mokiniui, o visai mokyklai, pamatytume, kad šis egzaminas būtų buvęs neišlaikytas net 110-yje gimnazijų.
Geriausiai lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui paruošia:
1. Rietavo Tverų gimnazija.
2. Vilniaus licėjus
3. KTU gimnazija
4. Vilniaus jėzuitų gimnazija
5. Klaipėdos licėjus
Kur geriausiai išmoko matematikos? Trečdalis per 12 metų taip ir neišmoksta
Savo ruožtu geriausiai matematikos išmokančių mokyklų penketukas susidėstė taip:
1. Vilniaus licėjus. Absolventų egzamino vidurkis siekė 97,04 balo.
2. KTU gimnazija. Vidurkis – 94,86 balo.
3. Klaipėdos licėjus. Vidurkis – 91,05 balo.
4. Vilniaus jėzuitų gimnazija. Vidurkis – 87,23 balo.
5. Vilniaus rajono Egliškių šv. Jono Bosko gimnazija. Vidurkis – 86 balo.
„Matematikos egzaminą 2017 m. abiturientai išlaikė gerokai geriau nei 2016 m., nes užduotys buvo lengvesnės. Tiesa, jei 2017 m. matematikos VBE išlaikymo kartelė siekė 10 proc., tai 2018 m. ji jau bus pakelta iki 36 proc. Ir jeigu ši kartelė būtų buvusi pritaikyta jau šiemet vertinant visų kiekvienos gimnazijos mokinių surinktų balų vidurkį, matematikos VBE būtų neišlaikę net 114 iš 367 gimnazijų mokiniai. Tad reikėtų sakyti, kad, iš tikro, net trečdalis visų mokinių per 12-a metų taip ir neišmoksta ar neišmokomi matematikos pagrindų“, – nurodė G. Sarafinas.
Kur geriausiai išmoko anglų kalbos
Pasirodo, geriausiai anglų kalbos išmoko:
1. Vilniaus licėjus
2. KTU gimnazija
3. Vilniaus jėzuitų gimnazija
4. Klaipėdos licėjus
5. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija
„Dramatiškai skiriasi mokytojų lygis, o blogiausia, kad tose prastose mokyklose nesimato perspektyvų. Iš to susidaro bendras vaizdas, kuris išties yra gana niūrus“, – nurodė G. Sarafinas.
Mokytojai puikiai išmoko tik rusų kalbos
Pasak J. Kučinskaitės, matyti tendencija, kad kol kas mūsų gimnazijų mokytojai puikiai išmoko tik rusų kalbos.
„Pavyzdžiui, į 50-uką patekusių gimnazijų visų abiturientų rusų k. VBE vidurkiai yra nuo 87,06 iki 100 balų (pernai buvo nuo 88,17 iki 100 balų).
100 balų įverčius gavo net penkių gimnazijų abiturientai: Kauno dailės, Klaipėdos H. Zudermann, Mažeikių Gabijos, Panevėžio 5-osios ir Vilniaus privačios gimnazijos. Dar 45-ių gimnazijų visų mokinių rusų k. VBE vidurkis – nuo 87,06 iki 99,50 balų“, – nurodė G. Sarafinas.
Išrinktos moderniausios mokyklos
Tuo metu moderniausių šalyje mokyklų penketukas atrodo taip:
1. Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazija
2. Kauno jėzuitų gimnazija
3. Klaipėdos licėjus
4. LSMU gimnazija
5. Marijampolės Sūduvos gimnazija
Šis reitingas buvo sudarytas apklausius savivaldybių švietimo skyrius.
Sudarė savivaldybių reitingą, atsižvelgiant į mokinių olimpiadų pasiekimus
„Šiais metais, bendradarbiaudami su Lietuvos moksleivių neformaliojo švietimo centru, sudarėme ir savivaldybių reitingą, atsižvelgiant į mokinių 2012-2016 m. laimėtus medalius olimpiadose. Tiesa, skaičiavome ne absoliutų medalių skaičių, o kiek medalių tenka 1 tūkst. mokinių per 5 metus“, – sakė G. Sarafinas.
Pirmajame šio savivaldybių reitingo 10-uke:
1. Ignalinos rajonas
2. Vilniaus miestas
3. Klaipėdos miestas
4. Visaginas
5. Šiaulių miestas
6. Kauno miestas
7. Mažeikių rajonas
8. Neringa
9. Kėdainių rajonas
10. Varėnos rajonas
„Tiesa, 2/3 savivaldybių negeba parengti moksleivių olimpiadoms“, – pastebėjo žurnalo kūrėjai.
J. Kučinskaitės teigimu, mes negebame ne tik pakelti vaikų iki vidutinio lygio, kad jie išmoktų mokomo dalyko, bet ir paruošti jų, pavyzdžiui, matematikos olimpiadai.
Išskyrė geriausius universitetus
Vadovaujantis dalykiniu universitetų reitingu, sudarytas toks geriausiųjų 14-ukas:
1. Vilniaus universitetas (VU) yra pirmas 26-iose (pernai buvo 31-oje) kryptyse
2. Kauno technologijos universitetas (KTU) pirmas yra 11-oje (pernai buvo 5-iose) krypčių
3. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) pirmas yra 10-yje (pernai buvo 8-iose) krypčių
4. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pirmas yra 7-iose (pernai buvo 5-iose) kryptyse
5. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) pirmas yra 4 kryptyse
6. Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) pirmas yra 3-ose (pernai buvo 1-oje) kryptyse
7. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pirmas yra 2-ose (pernai buvo 3-iose) kryptyse
8. Klaipėdos universitetas (KU) yra pirmas 2-ose (pernai buvo 1-oje) kryptyse
9. Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) pirma yra 2-ose (pernai buvo 1-oje) kryptyse
10. Vilniaus dailės akademija (VDA) pirma yra 2-ose (pernai buvo 4-iose) vertintose kryptyse
11. Lietuvos sporto universitetas (LSU) pirmas yra (kaip ir pernai) 1-oje kryptyje
12. LCC Tarptautinis universitetas pirmas yra 1-oje kryptyje
13. Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija, kaip ir pernai, pirma yra 1-oje kryptyje
14. Šiaulių universitetas (ŠU) pirmas yra 1-oje vertintoje studijų kryptyje
Įdomu ir tai, kad šiemet į medicinos krypties studijas šiemet stojo kas antras abiturientas – užpildė prašymą mokytis ir čia.
Išdėstė, kas galėjo nulemti problemas
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Studijų komiteto narys, Vytauto Didžiojo universiteto prorektorius Kęstutis Šidlauskas konferencijos metu sakė, kad socialinių ir ekonominių procesų įtaka aukštajam mokslui yra milžiniška, o galutinį smūgį suduoda demografiniai rodikliai.
„Finansavimas, kurį skiria valstybė, tolygiai mažėja. Per pastaruosius metus du kartus investicijos į mokslą mažėjo, skaičiuojant procento dalimi nuo BVP, nors buvo planų paramą dvigubinti“, – paradoksą pateikė jis.
Pasak K. Šidlausko, izoliavus nuo išorinių faktorių pats aukštojo mokslo sektorius laikosi neblogai.
Tiesa, piktinosi jis nekorektiškais pasisakymais apie universitetus lavonus, pažangias ir esą ne aukštojo mokslo mokyklas, klaidinančias neva universitetų reklamas.
„Visur kalbama, kad potencialūs darbuotojai turės mokėti spręsti sudėtingas kompleksines problemas, kurios yra tarpdisciplininės, būti kūrybiški. Tai nėra konkrečios specialybės, to ugdo universitetai “, – nurodė kalbėtojas.
Išrinko geriausias kolegijas
Savo ruožtu geriausių kolegijų devintukas atrodo taip:
1. Vilniaus kolegija yra pirma 18-oje (pernai buvo 17-oje) krypčių
2. Kauno kolegija pirma yra 15-oje (pernai buvo 7-iose) kryptyse
3. Kauno technikos kolegija pirma, kaip ir pernai, yra 4-iose kryptyse
4. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla pirma yra 2-ose kryptyse, pernai buvo 1-oje
5. Klaipėdos valstybinė kolegija pirma yra 2-ose (pernai buvo 1-oje) kryptyse
6. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija pirma yra 2-ose (pernai buvo 1-oje) kryptyse
7. Vilniaus dizaino kolegija pirma, kaip ir pernai, yra 1-oje kryptyje
8. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija pirma (kaip ir pernai) yra 1-oje kryptyje
9. Vilniaus verslo kolegija pirma, kaip ir pernai, yra 1-oje kryptyje
G. Sarafinas teigė, kad Socialinių mokslų kolegija šiemet priėmė daugiau nei 100 pirmakursių, kurių konkursinis balas yra mažesnis nei 1,6. Šio balo nepasiekė ir 25 iš 46 Kolpingo kolegijos pirmakursių.
„Plyšys tarp kokybiškų ir nekokybiškų aukštųjų mokyklų vis auga“, – pastebėjo jis.
Kai kuriose kolegijose stojančiųjų kasmet mažėja ir trečdaliu
Tuo metu Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidiumo narys, Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas tikino, kad šiandien kolegijose studijuoja daugiau nei 30 proc. Lietuvos studentų.
„Situaciją ir išorinius veiksnius turime nepalankius, kai kuriuose regionuose stojančiųjų kasmet mažėja ir trečdaliu, o vieno vaisto tam nėra“, – pripažino jis.
Pasak N. Varno, kolegijų misija yra paruošti specialistus, kurie taiko naująsias technologijas, išrastas galbūt universitetų absolventų, tad jų nauda yra neabejotina.
„Šiandien daug kalbama apie gydytojų, mokytojų atlyginimus, tačiau kiek mažiau apie dėstytojų. Ką kalbėti apie dėstytojus, iš kurių reikalaujame magistro diplomo, kelių metrų patirties ir siūlome 500-700 eurų? Ar tai yra motyvacinė aplinka mūsų jaunimui?“, – klausė kolegų atstovas.
Pristatė vertinimo metodiką
Dalykinis universitetų ir kolegijų profesinių bakalaurų reitingas sudarytas remiantis:
1. 2,2 tūkst. darbdavių, kuriuos apklausė sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“ vertinimu: kuri įstaiga geriausiai parengia konkrečios studijų krypties atstovus (tam suteikta 30 proc. viso vertinimo svorio);
2. Kokius atlyginimus (remiantis „Mosta“ specialistų stebėjimo įrankiu) gauna kiekvienos konkrečios studijų krypties 2012–2016 m. laidų alumnai – 5 taškų svoris;
3. Kaip įsidarbino (remiantis „Mosta“ specialistų stebėjimo įrankiu) kiekvienos kolegijos konkrečios studijų krypties 2012–2016 m. laidų alumnai – 5 taškų svoris;
4. Kiek į kiekvienos konkrečios įstaigos konkrečią studijų kryptį buvo (remiantis LAMA BPO duomenimis) priimta pačių geriausių abiturientų (tai yra tų, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė balais nuo 86 iki 100). Tam suteikta 20 proc. viso vertinimo svorio;
5. Koks visų priimtųjų (remiantis LAMA BPO duomenimis) konkrečios studijų krypties pirmakursių balų vidurkis (tam taip pat suteiktas 20 proc. viso vertinimo svorio);
6. Su kokiu minimaliu balu (remiantis LAMA BPO duomenimis) buvo priimti jaunuoliai į vertinamos krypties studijas (tam taip pat suteikta 20 proc. viso vertinimo svorio).
Žinios – ir planuojantiems magistrantūros studijas
Savo ruožtu tiriant magistro studijas papildomai be trijų pirmųjų anksčiau nurodytų sąlygų dar stebėtas moksliškumo rodiklis (šįkart žurnalas „Reitingai“ rėmėsi naujausiu Lietuvos mokslų tarybos (LMT) universitetų 2015 ir 2016 m. mokslo darbų formaliuoju vertinimu. Šis parametras sudarė 30 proc. viso reitingo svorio).
Dar vienas šio vertinimo kriterijus – kiek (remiantis Lietuvos mokslo tarybos duomenimis) kiekvienas universitetas kiekvienoje kryptyje gavo valstybės finansuojamų doktorantūros vietų. (Šis parametras vertintas 20 taškų.)
„Tiesa, vertinant biomedicinos krypties medicinos, odontologijos, farmacijos ir veterinarijos krypčių specialistų rengimą buvo vertinimo išimčių (nes šios krypties studijos yra laipsnio nesuteikiančios). Tad vertinome: darbdavių nuomonė (25 tšk.), mokslo publikacijų skaičius (pagal LMT duomenis) – 25 tšk.); doktorantūros vietų skaičius (10 tšk.); priimtų geriausių studentų skaičius (10 tšk.); priimtųjų pirmakursių balų vidurkis – (10 tšk.); priimtųjų pirmakursių su žemiausiu balu skaičius - (10 tšk.); įsidarbinimas – (5 tšk.), gaunamas atlyginimas – (5 tšk.)“, – nurodė G. Sarafinas.
1. VU yra pirmas 31-oje (pernai buvo 32-ose) kryptyje
2. KTU yra pirmas 8-iose (pernai buvo 7-iose) kryptyse
3. VGTU yra pirmas 7-iose (pernai buvo 5-iose) kryptyse
4. LSMU yra pirmas 5-iose (pernai buvo 6-iose) kryptyse
5. KU yra pirmas 4-iose (pernai buvo 2-ose) kryptyse
6. VDA yra pirma 3-iose (pernai buvo 4-iose) kryptyse
7. ASU yra pirmas 3-ose (pernai buvo 1-oje) kryptyse
8. MRU yra pirmas 3-ose kryptyse.
9. LMTA yra pirma (kaip ir pernai) 2-ose kryptyse
10. VDU yra pirmas 2-ose (pernai buvo 3-ose) kryptyse
11. LEU yra pirmas (kaip ir pernai) 2-ose kryptyse
12. Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija yra pirma (kaip ir pernai) 1-oje kryptyje
13. LSU yra pirmas vienoje kryptyje.