„Sveikesnio maitinimo Kauno miesto darželiuose nebus, o gal bus net dar blogiau“, - neslepia VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė Raminta Bogušienė. Beje, ji pati buvo komisijos, kuri sprendė vaikų maitinimo klausimus narė, tačiau specialistė tikina, kad į jos pastabas atsižvelgta nebuvo.
Stabdys konkursą?
Kauno savivaldybės vadovai laikinosios sostinės darželių direktorius ir tėvų atstovus į susitikimą pakvietė tik tada, kai centralizuoto maisto produktų konkursas jau prasidėjęs.
„Tai ką mes čia veikiame?“, - stebėjosi kai kurie tėveliai.
Susitikimo metu pradėti rinkti parašai po peticija, kad konkursas būtų stabdomas. Kauno vadovai pripažino, kad jei ir toliau pasipriešinimas bus toks didžiulis, bus svarstoma galimybė konkursą stabdyti.
„Jei bus surinkta pakankamai daug parašų, neatmetame tokios galimybės“, - teigė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Putrienė.
Susitikimą trumpai apžvelgė ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Tiesa, Kauno vadovas tik trumpai žvilgtelėjo į salėje susirinkusius žmones pro antrojo aukšto langus ir dingo.
Specifikacijos apstulbino
Tuo tarpu R. Bogušienė išsamiai išstudijavo, ką savivaldybė ruošiasi pirkti.
Pirmiausia specialistė pabrėžia, kad darbo grupėje nebuvo svarstyta centralizuoto maisto produktų pirkimo klausimas.
„Tik pirmuose susitikimuose buvo užsiminta apie tokius planus, tačiau nuspręsta nekelti šio klausimo, kol nebus parengti sveikatai palankūs valgiaraščiai, kol nebus atnaujintos virtuvės ir nepradėtas vykdyti kompleksinis mitybos raštingumo didinimas visų ugdymo įstaigų bendruomenės narių. Tačiau netikėtai, nepaaiškinus situacijos, tarsi savanoriškai darbo grupėje esančių specialistų buvo paprašyta peržiūrėti žaliavų technines specifikacijas ir per keletą dienų pateikti pastabas. Pateikus pastabas buvo pasakyta, kad pakoreguos savivaldybės atstovai ir dar kartą derins, bet apie galimą jau viešojo pirkimo organizavimą jokios kalbos nebuvo.
Dar po keleto savaičių netikėtai atsiųsta (irgi nieko neaiškinant) preliminari centralizuoto maisto produktų pirkimo sutartis, kurią tektų spėti įvertinti praktiškai tik per vieną darbo dieną. Po keleto dienų sutartis jau buvo paskelbta viešųjų pirkimų sistemoje, kurioje aiškiai matoma, kad padaryta taip kaip “reikia”, o išsakytos pastabos liko tik popieriuje“, - teigia R. Bogušienė.
Išnagrinėjusi žaliavų specifikacijas ekspertė pateikė kategorišką nuomonę – sveikesnio maisto idėja tėra mitas ir užsklanda.
Daržovės
Pirmiausia dėmesys krypsta į daržovių, vaisių ir uogų pirkimą.
„Iš viso bendras kiekis apie 250 g vienam vaikui, bet atmetus nuostolius vienas vaikas gaus apie 170 g bendrą daržovių vaisių ir uogų kiekį, jau nekalbu, ar tai šviežios, ar termiškai apdorotos. Tai net mažiau už minimalų kiekį, nei rekomenduoja PSO. Tuo tarpu bulvės - dukart per dieną, o daržovių bent minimalus 400 g kiekis lieka tik rekomendacijose, o realiame gyvenime vaikai jų ne tik, kad nesuvalgys, bet neplanuojamas net minimalus jų poreikis, kuris reikalingas sveikatos išsaugojimui“, - stebisi R. Bogušienė.
Dar vienas šokiruojantis planuojamas pirkinys - 12 t bulvių krakmolo. Ir tai dar ne viskas.
„Šios stipriai perdirbtos žaliavos sveikatos specialistai rekomenduoja vengti, ypač vaikų maitinime. Pavyzdžiui, nuostabą kelia planai, kad šviežių aviečių Kauno miesto darželinukas gaus – apie 10 g per metus, moliūgo apie 70 g, špinatų per metus apie 60 g ir t.t. Jau nekalbama apie vaisių, uogų ir daržovių įvairovę ir sezoniškumo įvertinimą. O į tokius dalykus (kaip nurodyta vaikų maitinimo
apraše), kad vaikų maitinimui tiekiamoms žaliavoms reikia teikti pirmenybę ekologiškiems, nacionalinės kokybės produktams, žinoma, faktiškai žaliavų techninėje specifikacijoje nėra atsižvelgta. Jau nekalbu, kad marinuotos daržovės apskritai nėra sveikatai palanku, o pagal suplanuotus pirkimus vien marinuotų agurkų numatyta – 24 t, faktiškai tiek pat kiek šviežių agurkų - 30 t, o raugintų agurkų, kuriuos visi specialistai įvardina kaip palankius sveikatai – tik 4,5 t“, - skaičiuoja R. Bogušienė.
Vos 2 proc. pilno grūdo miltų
Antra pagal svarbumą maisto pasirinkimo piramidės dalis – grūdinės kultūros.
„Kauno miestui „sveikas maistas“, kai užsakoma vaikams 58000 kg rafinuotų kvietinių miltų ir 500 kg viso grūdo Spelta ir 1000 kg viso grūdo kvietinių miltų. Santykinai rafinuotų miltų 98 proc., o viso grūdo vos 2 proc. Manų kruopų net 18 t, nešlifuotų ryžių apskritai nėra. Avižinių dribsnių nėra nurodoma, kokie jie: ar 1 min. virimo, ar 10 min., ar viso grūdo, ar su priedais. Tas pats aprašymo skurdumas ir su kitomis produktų grupėmis. Rafinuotų miltų makaronų 82 proc., o viso grūdo tik 18 proc. Kitų rūšių miltų suplanuota Kauno vaikų maitinimui tik 10 proc. nuo visų miltų kiekio. Viso grūdo duona sudaro faktiškai tik apie 1 proc. nuo rafinuotų miltų duonos ar batono“, - sako R. Bogušienė.
Mėsa
Specialistė taip pat tikina, kad specifikacijos neužtikrins kokybiškų mėsos produktų tiekimą.
„Mėsa vaikų maitinimui rekomenduojama liesesnė, be odos ar iš liesesnių jos dalių, tačiau į tai nėra faktiškai atsižvelgta. Kokybiniai kriterijai mėsai „giliai užšaldyta arba atšaldyta“, tad ar toks reikalavimas gali garantuoti, kad vištienos filė atsidurs ant vaikų stalo kokybiška? Dažnu atveju bus tiekiama tik šaldyta mėsa. Žuvies rūšims nustatyti kriterijai taip pat negarantuos, kad ant vaikų stalo papuls kokybiška žuvis, nėra svarbiausio faktoriaus renkantis žuvį t.y juslinių ir kokybinių savybių vertinimo, jau nekalbu apie žuvies išeigas po defrostavimo“, - sako R. Bogušienė.
Cukrus
Savivaldybės atstovai tikino, kad ant darželinukų stalo dabar patenka saldinti gėrimai. Panašu, kad naujoji tvarka situacijos nepakeis.
„Vaikai ir toliau gers sultis iš tetrapakų, valgys uogienes, gers saldžius kompotus, ar gėrimus su saldžiais sirupais ir, negana to, bus tonizuojami juodąja arbata, kurios daugiausia užsakyta
lyginant su kitomis arbatomis. Arbatai uždėtas kriterijus „be skonio ir kvapo stipriklių“, o tokių ir šiaip vaikų maitinime negalima ir į arbatas niekas nededa, o deda kvapiąsias medžiagas, tai
tikėtina, kad vaikai gers arbatas su „kvepalais“, - teigia R. Bogušienė.
Sveikatos specialistai sutaria, kad pridėtinio cukraus vaikų mityboje turi būti kuo mažiau, patiekaluose ne daugiau 5 g/100 g (privalomas reikalavimas vaikų maitinime), o PSO rekomenduoja, kad vaikas per dieną pridėtinio cukraus gautų ne daugiau 12 g.
„Kauno mieste „sveikas vaikų maitinimas“ vien stalo pridėtinio cukraus suplanavo – 20 g/ vienam vaikui per dieną. Nekalbu jau apie uogienių kiekius, pridėtinį cukrų esantį duonoje, pomidorų padažuose, sausainiuose ir kituose produktuose ir nekalbu apie laisvąjį cukrų iš sulčių“, - sako R. Bogušienė.
„Sveikatos specialistai taip pat sutaria, kad riebalai turi praturtinti vaikų mitybą, o ne tiesiog būti maiste kaip rafinuoti aliejai, kurie pagal suplanuotą pirkimą sudaro 100 proc. Jau nekalbu apie tokį aliejų kaip išspaudų, kurį ES bando apskritai uždrausti naudoti maistui. Vaikų meniu bus įrašytas alyvuogių aliejus, o jis bus greičiausiai su naftos produkto likučiais, rafinuotas, be jokių
polifenolių, o kur ypač tyras alyvuogių aliejus ir kiti nerafinuoti aliejai?“, - klausia ekspertė.
Tiesa, R. Bogušienė pastebėjo ir keletą teigiamų dalykų.
„Nėra pusfabrikačių – dešrelių, pieniškos dešros, koldūnų ir pan. Antra, bent pridėtinės druskos suplanuotas kiekis 3-4 g vaikui per dieną neviršija PSO rekomendacijų, jei nekalbame apie papildomus druskos šaltinius iš kitų produktų. Bet kokiu atveju žaliavų techninė specifikacija nesudeda saugiklių, kad ant mūsų vaikų stalo papultų kokybiški maisto produktai, kadangi prie kiekvienos pozicijos labai skurdus aprašymas ir reikalavimai, o teisės aktai išvardinti bendrai visai produktų grupei.
Nėra visuose produktuose išvardinti konkretūs reikalavimai sudedamųjų dalių sąrašui, ženklinimui, pakuotei, tinkamumo vartoti terminui, juslinėms savybės ir pan. Padaryta esminių techninių ir teisės aktų neatitinkančių klaidų“, - sako R. Bogušienė.