Pats P. Baršauskas tikina, kad yra pasiruošęs trauktis iš pareigų, jei tik to bus pareikalauta.
Tyrimas palankus rektoriui
KTU Akademinės etikos kolegijos pirmininkas Nerijus Čepulis pirmadienį pristatė preliminarias išvadas tyrimo, kuris atliktas KTU viduje.
„Tyrimo ėmėsi KTU Akademinės etikos kolegija, tačiau jokio oficialaus kaltinimo dėl plagiato nebuvo. Klausimas kilo senate, kai medžiaga pasirodė spaudoje. Svarstėme, kaip reaguoti. Buvo keliamas klausimas, kodėl KTU tyli. Priėmėme sprendimą, kad tai jau ne rektoriaus, o visos KTU bendruomenės reikalas. Mes negalime konkuruoti su žiniasklaidos greičiais, nes mums reikėjo pakankamai ilgo tyrimo. Analizavome įvairius šaltinius ir turime išvadas. Minima monografija buvo perleista per tarptautinę plagijavimo paieškos sistemą. Gavome rezultatą, kad 29 procentai darbo yra minimi, o bendras sutapimas yra iki 24 procentų. Be to nustatyta, kad sutapimas su vienu šaltiniu yra nuo 1 iki 3 procentų.
Leidyklos, kuri išleido P. Baršausko monogramą, jau nėra. Mes paėmėme bendrą standartą, pagal kurį jei sutapimas yra iki 20 proc. tai nekelia jokios grėsmės. Jei daugiau nei 20 proc. - tada reikia analizuoti. Gavę robotų atliktą tyrimą toliau analizavome 24 procentų atitikimą. Darome išvadą, kad tyrimą turėtų atlikti nepriklausomi ekspertai. Pagrindinis dalykas, kad plagiato šiame tekste nėra“, - konstatavo KTU Akademinės etikos kolegijos pirmininkas Nerijus Čepulis.
KTU atstovas teigė, kad P. Baršausko darbo analizė jau buvo atlikta prieš 14 metų.
„Yra tam tikros citavimo painiavos, kurią turėtų narplioti atskira komisija. Preliminari išvada tokia, kad plagijavimo problemų nėra, tačiau citavimo problemų yra (…). Be to, 2003 metais buvo atliktas Lietuvos mokslų akademijos tyrimas ir joje yra vien pagyros. Noriu pasakyti, kad pirmuoju patikrinimu plagijavimo nėra, tačiau citavimo problemų yra“, - sako N. Čepulis.
P. Baršauskas: nesilaikau kėdės
Pats P. Baršauskas įsitikinęs, kad kritika jo atžvilgiu susijusi su rektoriaus remiama aukštojo mokslo reforma.
„Visuomet reikia žiūrėti priežastis, kodėl vyksta tokios atakos, juodinimas, kaltinimas. Tai vyksta jau dvejus metus. Tai yra daroma nuosekliai. Jau keli leidiniai kapstosi, kas buvo prieš 20 metų. Esmė yra ta, kad kaltinimai yra nuoseklūs, iš tų pačių asmenų. Tai aukštojo mokslo reformos pasekmė. Aš buvau tas žmogus, kuris visada sakė, kad Kaune reikia turėti vieną stiprų tarptautinį universitetą sujungiant universitetus. Tada viskas ir prasidėjo“, - tikino KTU rektorius.
P. Baršauskas teigia, kad jei bus pareikalauta jo asmeninės atsakomybės, jis pasiruošęs pasitraukti.
„Niekada nebuvau įsikabinęs į jokius postus. Gal todėl aš esu laisvas daryti radikalius sprendimus. Nesilaikau rektoriaus kėdės. Pagrindinė mintis yra turėti kokybinius aukštojo mokslo pertvarką. Šiandien mano atlyginimas yra 3000 eurų. Kvalifikuotas statybininkas gauna daugiau. Aš esu pasirengęs atsistatydinti bet kuriuo metu (…) Mano sąžinė yra rami – su plagijavimu tai neturi nieko bendro. Taip, labai apgailestaudamas galiu pasakyti, kad yra techninių klaidų“, - sako P. Baršauskas.
KTU vadovas garantavo, kad visi autoriai, kurių citatos yra leidinyje, buvo nurodyti leidinio pabaigoje.
Be to, P. Baršauskas pasakojo, kad rašant darbą net nebuvo esą plagijuotų leidinių elektroninėje erdvėje, kaip ir nebuvo paieškų sistemų.
„Į visus klausimus gali atsakyti ekspertai. Jeigu aš būčiau planavęs kažką nuslėpti, niekada nebūčiau rašęs anglų kalba. Buvo kur kas lengviau rašyti lietuvių kalba, nes dabar anglų kalba galima dėti į tikrinimo sistemas. Neištraukime iš konteksto vienos problemos ir nestatykime prieš visą leidinį“, - teigė KTU rektorius.
P. Baršauskas neatmeta galimybės išleisti trečiojo leidimo ir ištaisyti klaidas.
KTU rektorius neatmetė, kad dėl galimo šmeižto kreipsis į teisėsaugą, tačiau tikino, kad nenori ilgo teisminio proceso. Įdomu, kad P. Baršauskas pripažino, kad pagal šiandieninius reikalavimus jo darbas būtų netinkamas.
„Tačiau labai keitėsi citavimo stiliaus reikalavimai. Sudėkite tų dienų reikalavimus ir šiandienos. Aš iškelta galva galiu pasakyti, kad šiai dienai tai neleistina. Tačiau tuo metu, kai buvo rašomas darbas, citavimo tvarka buvo įprasta“, - teigė P. Baršauskas.
Klaidą rado VDU
Tai – ne pirmasis kartas, kai P. Baršauskas kaltinamas plagiatu. Visai neseniai pasirodė ir vaizdo įrašas, kuriame buvęs KTU studentas taip pat kvestionuoja P. Baršausko habilitacinį darbą, o buvęs KTU darbuotojas dar prieš kelis mėnesius tikino, kad plagijavimo aspektų galima įtarti ir kitoje KTU rektoriaus monografijoje, kurią jis rašė su kolegomis. Tiesa, didysis konfliktas kilo dėl monografijos „Transfer of international management principles to CEECs. Nordic Academy of Internacionalization e. V.: Stralsund, 250 p.“.
Ją išnagrinėjęs buvęs VDU rektorius Algirdas Avižienis sako, kad P. Baršauskas savo habilitaciją įgijo per apgaulę, neturi jokių techninių kvalifikacijų ir privalo pasitraukti iš pareigų KTU.
„Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) privalo P. Baršausko habilitaciją panaikinti, o P. Baršauskas turi pasitraukti iš KTU rektoriaus pareigų“, – įsitikinęs jis.
Pasak A. Avižienio, P. Baršauskas jo dėmesį patraukė tuomet, kai ėmė aktyviai kalbėti apie vieną universitetą Kaune – esą jo pristatoma nuomonė yra tokia, kad kiti universitetai turi prisilipdyti prie KTU.
A. Avižienis sutiko, kad toji knyga parašyta labai gerai – tą jis tikino galintis vertinti kaip ilgametis kompiuterių technologijos profesorius Kalifornijos universitete, bet galiausiai paaiškėjo, kad kūrinys neva ne P. Baršausko.
„Yra net 150 nuorodų. Kitaip sakant, autorius labai daug medžiagos peržiūrėjo, ją panaudojo. Tačiau žiūriu į jas ir 10 – į paties P. Baršausko darbus, o kitos 140 – į įvairių tautybių asmenų darbus, bet nė vieno lietuvio. Susimąsčiau, kaip žmogus rašo darbą Lietuvoje ir neranda nė vieno lietuvio kolegos, kurio darbą būtų verta paminėti. Kažkaip labai nenormalu... Tada man pasidarė tikrai įdomu. Radau ir santrauką – knyga buvo išleista 2000 m., o 2002 m. ji buvo pateikta VGTU habilitacijos komitetui. Komisiją sudarė 7 profesoriai, jiems buvo paruošta 40 puslapių santrauka. Ten – jau 14 nuorodų į lietuvius autorius, kurie nebuvo knygoje, buvo paminėti ir visi komisijos nariai. Jei jie neskaitė tos didžiosios knygos, taip ir nežino, kad joje paminėti nebuvo. Tai – paprasčiausias suklastojimas“, – kalbėjo A. Avižienis.
Tuoj po to jis tikino patikrinęs P. Baršausko darbo dalį per „Google scholar“ programą, kuri parodė, kad joje yra informacija iš plačiai paplitusio dviejų amerikiečių profesorių vadovėlio.
„Tada man pasidarė aišku, kad monografija – labai graži, bet, deja, ne P. Baršausko“, – aiškino profesorius.
Tikinama, kad tai – bene didžiausio masto akademinis kaltinimas. Nors dėl rektorių darbų buvo kreipimusi ir anksčiau, jie nebuvo susiję monografija, kuri atvėrė kelią į habilituoto daktaro laipsnį. Remiantis Mokslo ir studijų įstatymu, tyrimas užtrunka 30 dienų. Tiesa, jis gali būti pratęstas iki 3 mėnesių, yra atvejų, kai viskas užsitęsia ir dar ilgiau.
Į šį konfliktą įsijungė ir Švietimo ir mokslo ministerija, nurodžiusi, kad netoleruos akademinės etikos nusižengimų.