Visi žinome ir puikių pavyzdžių mūsų mokyklose vadovaujant tiems patiems feodalams direktoriams. Ir patyčių nėra, ir narkotikų neturi, kada vartot, ir testų ar egzaminų rezultatai puikūs. Visi veržiasi, nori patekti, mokytis, išmokti. Todėl visus „pjauti“ vienodame aukštyje netinka.
Būdamas švietimo ir mokslo ministru buvau spaudžiamas ir viršesnių politinių institucijų, ir mokytojų profsąjungų susidoroti su mokyklų direktorių „klanu“. Tačiau kol visų valstybinių įstaigų vadovai sėdi tiek, kol ateina STT, arba kai kurių universitetų buvę rektoriai vadovauja (esant priimtiems įstatymams) po 25 metus, kai Seimo nariai yra vis renkami tam, kad numirtų Seime, kai... ir taip toliau ir taip toliau, tokių sprendimų nedariau. Linkiu ir dabartinei valdžiai kiek pagalvot prieš pasiduodant aklam populizmui.
Nesusidorojau su direktorių „klanu“ dar ir todėl, kad direktorių rinkimo ir vertinimo kriterijai, prisimenant Darbo partijos, jos ministrės Audronės Pitrėnienės ir švietimo profsąjungų nuostatas, neleido tikėtis, kad senus „feodalus“ pakeis kažkas geresnio. Manau, ir šiandienos situacijoje tai bus pagrindinis klausimas mokyklų ir visai švietimo bendruomenei – „Dėl ko reikia keisti?“ Ir: „Ką į ką?“
Pasvarstykime, ką reikia keisti ir į ką. Su pensinio amžiaus vadovais reikia baigt. Ar tikrai? Su dirbančiais daugiau nei 10 metų reikia baigt. Su neturinčiais pedagoginio išsilavinimo reikia baigt. Ar tikrai? Nes mokyklos vadovas paliekamas be pedagoginio krūvio, nuo jo nuimama atsakomybė žinoti mokinių gebėjimus klasėje, bendrauti su jais, kartu su kolektyvu tobulėti pedagogikoje ar specialybėje.
Išvada paprasta – mokyklos vadovas gali nebūti pedagogas, o tik geras vadybininkas, psichologas, demagogas ir pan. Taip yra kuriamos darbo vietos tiems nepavykusiems vadybos, marketingo ar psichologijos studentams, kurie neturi ne tik specialybės, bet ir darbo. Ar matydami tokius pakeitimus manys, kad turės darbo ir ateis studijuoti socialinių mokslų?
Gerai, miestuose direktoriai gali migruoti iš mokyklos į mokyklą. O kaime? Viena mokykla per 25 km. Direktorius turi namelį, darželį, išsiaugina kopūstų, turi, ką veikti po pamokų. O jam dar likus 10 m. iki pensijos pasako – „Viskas. Dėkui, eik lauk“. Nors ir nebegali dirbti mokytoju (nes praradai tą kvalifikaciją), eik ieškok darbo. Kur? Trečiame pagal dydį rajono miestelyje? Kuo? Net „mėslitos“ filialai ne visur yra. Gal prie miško darbų? O kitas klausimas, koks protingas, jaunas, išsilavinęs, baigęs gal net VU ar VDU pilietis „pasirašys“ važiuoti į tą trečią kaimą rajone, kur po 10 metų bus sudegintas ant raganų kepimo laužo ir išmestas, turėdamas 40 metų. Nerasite tokio, nereikia net iliuzijų turėti.
Apie mokyklų vadovų gerumą turime kalbėti pagal jų turimų valdžios ir valdymo svertų būklę. Jei direktorius neturi tiesioginio vadovavimo svertų, jis tai daro keisdamas darbo krūvius, statydamas grafikus, neduodamas papildomų valandų tiems, kurie blogai dirba arba neklauso ir pan. Tai ir yra sisteminis vieni kitų „dusinimas“, kad pasiektum tokį rezultatą, kokį užsibrėžė. Gal paprasčiau būtų suteikti aiškią atsakomybę ir valdžią mokyklos vadovui bent jau tiek, kiek suteikia mūsų šiaurės kaimynas – estai. Turi direktorius turėti galimybę pinigais ir bausti, ir skatinti mokytojus, o ne profsąjungos turi nustatyti kokios „žirklutės“ algose turi egzistuoti, nepriklausomai nuo darbo rezultatų, egzaminų ar testų rezultatų, nuo patyčių buvimo ar nebuvimo, bendro klasės klimato, vėl bandyti įvesti komunistinį, tarybinių ūkių lygiavos principą.
Ir dar. Kas ir kaip atrinks. Nemanau, kad dabartinė valdžia yra labai geresnė nei buvusi savo pakankamai keistu požiūriu į demokratiją, visuomenės vystymąsi ir žmogaus teises. Todėl ir sprendimai, kaip atrinkti mokyklos direktorius, bus „nei į tvorą, nei į mietą“. Greičiausiai gims kažkoks dokumentas–mutantas, žodžiais sakantis, kad mokyklos vadovas turi būti išrinktas demokratiškai, tačiau realybėje bus skiriamas vietinės valdžios iš anksto susitarus, jei mokyklos vis dar išliks savivaldybių priklausomybėje.
Todėl siūlau pasvarstyti, kas blogai, ir kas gerai su tais direktoriais, nepamirštant, kad, mokslininkų teigimu, iki trečdalio mokyklos pasiekiamų rezultatų priklauso nuo mokyklos vadovo. Apie profsąjungas tokių duomenų nėra.
Siūlau galvot ir galvų nekapot.
(čia vietoj haiku)