Reformatorių žodeliena
Gruodžio pabaigoje VDU išplatino profesoriaus Algio Krupavičiaus, daug metų dirbusio KTU, nuomonę apie universitetų jungimą.
„Dabar naujas kurpiamas planas – nacionalinės aukštojo mokslo sistemos optimizavimas / konsolidavimas. <...> Reformatorių žodelienos (geras terminas, Zenono Norkaus iš Vilniaus universiteto sugalvotas) būgnai trata: du ar trys universitetai, o jei labai geri būsite, dar kokį vieną paliksime... Argumentų toje žodelienoje nėra daug. Vietoj jų – užkeikimai. A la „kokybė“, „tarptautiškumas“, „kompleksiškumas“, „konsolidacija“ ir panašiai“, – rašo A. Krupavičius.
Jis primena, kad 2010 m. Kauno medicinos universitetas sujungtas su Lietuvos veterinarijos akademija. „Ar kas nors matė viešai šių dviejų aukštųjų mokyklų sujungimo įvertinimus, rimtą sėkmių ir nesėkmių analizę? Suvienijimo kaina buvo labai nemenka. Nors Švietimo ir mokslo ministerija buvo iš pradžių žadėjusi porą dešimčių milijonų litų tam sujungimui, bet pikti liežuviai plaka, kad buvo išleista apie 50 mln. litų“, – teigė A. Krupavičius.
Anot jo, nors jungimai turėtų sumažinti administracines sąnaudas, o tuomet ir bendras universitetų veiklos sąnaudas, bet, regis, taip neatsitiko aptariamu atveju. „Net priešingai – sąnaudos kiek padidėjo, nors, pavyzdžiui, kai kurių kitų universitetų finansavimas mažėjo“, – tvirtino pašnekovas.
Jis primena, kad vajus planuoti galimus universitetų jungimus buvo kilęs 2011 m., kai Andriaus Kubiliaus Vyriausybės sudaryta darbo grupė nutarė, kad universitetų iki 2017 m. liks du – po vieną Vilniuje ir Kaune.
„Tų svarstymų vinis – galimas Kauno technologijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetų sujungimas. Už nei daug, nei mažai – 127 mln. eurų. Arba apie pusė tiek, kiek į penkis verslo, mokslo ir studijų slėnius investuota visoje Lietuvoje“, – pažymėjo A. Krupavičius.
„Šių svarstymų finalas toks: apsaugok, Viešpatie, universitetus nuo tokių jungimų, o aukštasis mokslas kaip nors susitvarkys. Juolab kad ir toks blogas jis nėra, kaip neretai nupiešiamas“, – tikino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas A. Krupavičius.
Pavadino šaršalo kėlimu
Netrukus sureagavo KTU – išplatino Viešosios politikos ir administravimo instituto direktorės Audronės Telešienės tekstą. „Kai, atrodytų, valstybės ateičiai būtina aukštojo mokslo reforma jau tuoj išjudės iš mirties taško, viešoje erdvėje, Seimo Švietimo ir mokslo komitete, parlamento koridoriuose vėl bandoma įnešti sumaištį, skleidžiant žinią, kad aukštųjų mokyklų konsolidacija – blogis (nuo kurio turėtų saugoti pats Viešpats), išskyrus VDU ir LEU susijungimą, kuris esą yra akivaizdus gėris ir pavyzdys, kaip viskas turėtų vykti (kiek dar ilgai reabilituosime bemirštančius arba turinčius galimai kitokių problemų?).“
Anot jos, „prie šio šaršalo kėlimo, sutapimas ar ne, aiškiai stovi naujuoju VDU veidu viešoje erdvėje tampantis prof. Algis Krupavičius (mylimas aktyviosios profsąjungos, kuri taip nemyli vakarietiškų vėjų). Netgi kyla klausimas, ar kone kasdien „analitinius“ komentarus žiniasklaidai rašančiam politologui, kuris, beje, yra ir visuomeninis Seimo pirmininko patarėjas vidaus politikos, švietimo ir mokslo klausimais, lieka laiko tiesioginiam darbui universitete (šalia užbėgimo darbo reikalais į KTU, ŠU (Darbo kodeksas vis dar riboja darbą 1,5 et.)?
Tačiau laiko planavimas – kiekvieno asmeninis reikalas. Labiau stebina, kad puikiai statistikoje besigaudantis ir meistriškai ja manipuliuoti mokantis Aukštojo mokslo tarybos narys, buvęs ilgametis KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto vadovas p. Krupavičius lyg iš pypkės beria skaičius apie kitus universitetus, jų finansus, planus, tačiau apie VDU ir LEU susijungimo už ir prieš, kontekstą gilesnės analizės nerandame.
Sutapimas ar ne – aiškų tikslą turintis, atvirai interesus atidengiantis prof. A. Krupavičiaus pasisakymas portale 15min.lt pasirodė labai nepalankiame reiškiamoms mintims kontekste: Lietuvos studentų sąjungos atlikta apklausa parodė, kad beveik 60 proc. studentų pritaria universitetų konsolidacijai, Seimas vienbalsiai priėmė nutarimą „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo“, Prezidentė Dalia Grybauskaitė, priėmusi naująją Vyriausybę, vienu iš prioritetinių darbų įvardijo aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimą“, – teigė A. Telešienė.
Ginklas – tyrimo duomenys
Tada vėl sekė VDU atsakas. Jame A. Krupavičius KTU atstovės A. Telešienės laišką įvertino šitaip: „diskusija virsta tik susierzinimo proveržiu, o jame argumentus pakeičia asmeniniai užsipuolimai ir akademinės reputacijos menkinimas, visos galimos ribos yra peržengiamos“.
Anot A. Krupavičiaus, apie manipuliavimą statistika pirmiausia susimąstyti turėtų pati A. Telešienė. „Lietuvos studentų sąjungos atlikta apklausa ne visai parodė, kad „beveik 60 proc. studentų pritaria universitetų konsolidacijai“. Į klausimą „Ar manote, kad Lietuvos aukštosios mokyklos turėtų būti jungiamos?“ atsakė „taip“ 30 proc., „greičiau taip“ – 28 proc. „greičiau ne“ – 21 proc., „ne“ – 15 proc., o dar 6 proc. – „nežinau / neturiu nuomonės“.
Tad studentų nuomonių įvairovė didesnė nei „beveik 60 procentų“. Dar daugiau, net 72 proc. apklaustųjų pritarė teiginiui „Aukštųjų mokyklų tinklo jungimas turėtų būti atsargus procesas, net jei tai užtruktų ilgai“, ir tik 21 proc. jų pasisakė už greitą jungimą. Tad studentai nėra pasirengę pulti stačia galva į galimus aukštųjų mokyklų jungimus“, – mano A. Krupavičius.