Tačiau socialiniais tinklais naujojo amžiaus profesijos neapsiriboja. Mobiliųjų telefonų programėlių kūrėjai, „debesų“ kompiuterijos specialistai, Y (millenium) kartos ekspertai, darnaus verslo konsultantai, dronų operatoriai ir net „zumba“ treneriai – visos šios profesijos buvo padiktuotos naujų vartotojų poreikių, besikeičiančios kasdienybės ir to, kaip mes ją suprantame.
Informacinių technologijų tobulėjimas, socialinių tinklų veržimasis į kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą verčia švietimo specialistus ir verslininkus sukti galvą, kokios specialybės bus paklausios po dešimties metų ir į kokius mokinių įgūdžius daugiausiai laiko ir pastangų turėtų investuoti mokytojai. Apie tai – pateikiamas pokalbis su leidyklos „Šviesa“ parodoje „Mokykla“ organizuojamos diskusijos „Ateities profesijos: už ką vėliau vaikai dėkos mokytojams?“ dalyviais – „Tele2” marketingo direktoriumi Mindaugu Savicku, interneto svetainių kūrimo platformos „Wix“ filialo Lietuvoje vadove Monika Laukaite, „Factobotics“ direktoriumi Justinu Katkumi, „Mokilizingas“ personalo vadove Virginija Pipire ir „Šviesos“ vadove Daiva Bartninkiene.
Darbdaviai ieško ne žinių, o universalumo ir kūrybiškumo
M. Savickas atkreipia dėmesį, kad kriterijai, pagal kuriuos buvo samdomi darbuotojai prieš dešimt metų ir dabar, yra gerokai pasikeitę. Jei anksčiau vienos srities išmanymas ir didelė patirtis buvo laikomi pagrindiniais privalumais, šiandien įmonės ieško universalių žmonių.
„Prisitaikymas prie aplinkos, gebėjimas keistis kartu su organizacija, reagavimas į rinkos pokyčius tampa daug svarbesniais faktoriais nei patirtis. Prieš dvidešimt metų pradėjęs dirbti rinkodaros srityje savo metodus keisdavau kas penkerius metus. Dabar tai darau kas metus ar dvejus. Reikia sekti rinką, ieškoti naujų darbo įrankių. Patyręs produkto, marketingo vadovas, pardavėjas kasmet turi atrasti, sukurti save iš naujo“, – tobulėjimo svarbą organizatorių DELFI pateiktame pokalbyje akcentuoja M. Savickas.
Jam pritaria ir internetinių portalų kūrimo platformos „Wix“ Lietuvos padalinio vadovė M. Laukaitė. Pasak jos, užtenka pastebėti mūsų įpročius, kad suprastume, jog šiandien įgytos žinios bus pasenusios ne tik po penkerių, bet jau po vienerių metų. Todėl švietimo sistema turėtų būti orientuota į mokinių kūrybiškumą, gebėjimą adaptuotis ir nuolat tobulėti.
„Dar visai neseniai keliaudavome su popieriniais žemėlapiais, naudodavomės enciklopedijomis, o susitarę susitikti tam tikrą valandą, negalėdavome vėluoti, nes neturėjome mobiliųjų telefonų. Net nebuvo galima įsivaizduoti, kad naudojantis kompiuteriu bus galima tiek visko nuveikti. Pasikeitė mūsų įpročiai, tad natūralu, kad pasikeitė ir profesijos, ir savybės, kurių reikia darbuotojams. Todėl mokyklose pirmiausia turėtų būti lavinamas vaikų kūrybiškumas, pozityvus požiūris į pokyčius, mokėjimas prisitaikyti. Tam tikros informacijos „kalimas“ mintinai nebereikalingas“, – įsitikinusi M. Laukaitė.
Leisti vaikams eksperimentuoti ir klysti
Dėl sėkmingo savo profesijos pasirinkimo robotikos įmonės „Factobotics“ direktorius Justinas Katkus dėkingas savo tėčiui, kuris nuo mažų dienų pastebėjo sūnaus susidomėjimą kompiuteriais ir sugebėjo tą polinkį stimuliuoti, kad jis nedingtų, o tik didėtų.
„Manau, kad mokyklos ir mokytojų užduotis yra suteikti bazinių žinių, kurios padėtų orientuotis pasaulyje. Tačiau be to, labai svarbu išryškinti vaiko polinkį tam tikrai sričiai ir jo nežlugdyti. Aš kalbu ne tik apie žmones, kurie turi absoliučią klausą ar talentą dainuoti, tapyti. Manau, kad vaikams turi būti leidžiama būti savimi, klysti, eksperimentuoti ir taip aiškintis, kas jiems įdomu“, – sako J. Katkus.
Pasak jo, vienas iš skandinavų pranašumų yra tas, kad mokiniai skatinami po mokyklos išvažiuoti pakeliauti, savanoriauti, o ne iš karto stoti į universitetą. Jam pritaria ir M. Savickas.
„Realus darbas didelėje įmonėje labai skiriasi nuo to, ką jauni žmonės studijuoja. Jiems trūksta praktinių vadybos metodų, projektų organizavimo, komandinio darbo įgūdžių. Žmonės, kurie studijų metais turėjo galimybę prisiliesti prie realaus darbo savanoriaudami, priklausydami jaunimo organizacijoms, yra visai kitokie. Jie turi pasitikėjimo, gali diskutuoti kaip lygus su lygiu. Samdydami žmones visada žiūrime ne tik į tai, ką jie studijavo, bet ir ką veikė be to“, – akcentuoja M. Savickas.
Svarbus emocinis intelektas
V. Pipirės teigimu, be profesinių kompetencijų, tokių kaip analitinis mąstymas ar šiandien taip reikalingi IT įgūdžiai, ateityje dar labiau išaugs darbdavių dėmesys socialiniam ir emociniam žmogaus intelektui.
„Šiandien svarbiausi įgūdžiai ir savybės, kurias jauniems žmonėms turėtų padėti ugdyti mokykla, yra savianalizė, leidžianti lengviau atpažinti ir valdyti savo emocijas bei suvokti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, empatija – leidžianti geriau suprasti kitus žmones ir dirbti komandose bei daugiakultūrėje aplinkoje, taip pat gebėjimas nestandartiškai mąstyti, noras eksperimentuoti bei bandyti netradicinius sprendimus. Šios savybės ateityje nulems sėkmę tiek įsidarbinant, tiek siekiant tolesnės karjeros“, – teigia V. Pipirė.
Tuo metu M. Laukaitė tikisi pokyčių Lietuvos švietimo sistemoje ir teigia, kad nenorėtų, jog jos sūnus mokytųsi pagal tokią pat švietimo programą, kaip mokėsi ji pati.
„Mano kartai mokantis mokykloje buvo labai daug suvaržymų ir taisyklių. Aš tikiu laisvesniu ir demokratiškesniu ugdymu, manau, vaikai yra labai skirtingi ir turėtų gauti didesnę laisvę rinktis. Stereotipinis mąstymas apie prestižinėmis laikomas studijas, pavyzdžiui, ekonomiką ar vadybą, šiandien nebėra teisingas. Manau, ateities profesijoms tokie dalykai, kaip vadybos ar ekonomikos pagrindai bus būtini, tačiau labiau kaip atskiros kompetencijos“, – savo požiūrį dėsto M. Laukaitė.
Ateities profesijos: nuo robotų inžinierių iki organų atauginimo specialistų
Paprašyti paprognozuoti paklausiausias ateities profesijas, pašnekovai pabrėžia, kad ne tik atsiras mums negirdėtų specialybių, bet keisis ir pats darbo pobūdis, darbo vieta.
„Taip, kaip šiandien visi su savimi nešiojamės išmanųjį telefoną, netolimoje ateityje nešiosimės virtualios realybės akinius ir dirbsime virtualioje realybėje. Pavyzdžiui, sėdint kavinėje ant sofos, bus galima taisyti robotą Australijoje. Užuot kūrę šaldytuvus, žmonės kurs robotus, užuot tai darę savo garaže, galės to imtis bet kuriame pasaulio krašte“, – paprastam žmogui sunkiai suvokiamą ateitį piešia robotikos specialistas J. Katkus.
Anot J. Katkaus, naujų specialybių poreikis atsiranda su naujos terpės atsiradimu. Taip įvyko atsiradus mobiliajam ryšiui, socialinei medijai.
M. Laukaitės teigimu, viena iš tendencijų, kuri atneš naujų specialybių bumą, bus dirbtinis intelektas bei medicina. Galima tikėtis vis didesnio tobulėjimo atauginant galūnes, įvairius kūno organus.
„Tele2” marketingo direktorius M. Savickas atkreipia dėmesį, kad ateityje ne tik atsiras naujų specialybių ir darbo formų, bet persipins ir įvairios disciplinos.
„Naujos kartos marketingo specialistas turės būti ir mokslininkas, ir kūrėjas vienu metu. Bus vertinami žmonės, kurie geba dirbti su dideliu duomenų srautu, juos analizuoti, matyti dėsningumus ir iš to kurti koncepcijas. Šiandien dizaineris yra aiškiai apibrėžtas kaip paveiksliukų kūrėjas, tačiau ateityje vienas žmogus turės išmanyti ir dizainą, ir skaitmeninę erdvę, ir vartotojo elgesį. Tas pat galios ir reklamoje. Seniau pakako sukurti reklamą ir parodyti ją per televiziją. Šiandien reikia ne tik geros idėjos ir išpildymo, bet ir surasti, kuriais kanalais pasiekti žmogų, o tam reikia išanalizuoti daug statistinės informacijos“, – teigia M. Savickas.
Atsakomybė mokytojams
„Pastebėsite, kad vos pradedame kalbėti apie ateities profesijas, diskusijos tema iškart nukrypsta į švietimą ir šiandienines mokyklas. Tai neišvengiama, nes ateitį kurs vaikai, kurie šiandien dar mokosi ir deda pagrindus savo sėkmei. Jų labui pokyčiai mokyklose jau vyksta, bet tenka suprasti, kad kol visuomenė ir valstybė sugebės iš esmės pajudinti švietimo programas ir visą švietimo sistemą, tai užtruks nedovanotinai ilgai. Kur kas greičiau į ateitį persiorientuoti spėja patys mokytojai. Norėčiau išskirti tuos, kurie noriai domisi naujausiais ugdymo metodais, pamokose taiko įvairias mokymo ir mokymosi priemones ir bendrauja su vaikais kaip su bendražygiais. Jiems turime būti dėkingi už gebėjimą eiti žingsniu priekyje ir paskui save vesti vaikus bei kitus kolegas “ – teigia D. Bartninkienė, pridurdama, kad pokyčius mokyklose labiausiai pagreitinti gali tėvai.
Visi pašnekovai sutaria, kad tarp labiausiai vertinamų ateities darbuotojų savybių bus universalumas ir nuolatinis domėjimasis tendencijomis, informacinėmis technologijomis ir apskritai naujovėmis pasaulyje, todėl tai turi būti skiepijama kiekvienam mokiniui. Ir nors žinios šiandien sensta akimirksniu, visais laikais buvo ir bus vertinama žmogaus motyvacija, nuoširdus noras ir gebėjimas mokytis ne tik mokykloje, pirmame darbe, bet ir tapus įmonės vadovu.
Plačiau apie tai bus diskutuojama renginyje „Ateities profesijos: už ką vėliau vaikai dėkos mokytojams?“ vyks lapkričio 26 d., 11 val. parodoje „Mokykla“ (Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO, 4 konferencijų salė).