Šiemet pirmą kartą savo teisės žinias tikrinosi virš 800 moksleivių iš daugiau kaip 70 Lietuvos mokyklų ir gimnazijų.
Kas šios iniciatyvos organizatorius paskatino pasiraitoti rankoves ir per mažiau kaip tris mėnesius surengti šią žinių olimpiadą? Ir dar – apie teisę...
Teisę persekioja mitai ir stereotipai
„Teisė kiekvienam“ tapo šios olimpiados šūkiu. Bet ar tikrai teisė reikalinga kiekvienam? Viena iš iniciatorių, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto dekanė profesorė Lyra Jakulevičienė sako, jog apie teisę visuomenė žino per mažai, o stereotipų yra labai daug:
„Teisė mus lydi kiekviename žingsnyje, tačiau visuomenei trūksta elementariausių teisės žinių, kurios praverstų gyvenime. Su teise kiekvienas iš mūsų susiduria kasdien pačiose įvairiausiose situacijose“, - sako L. Jakulevičienė.
Pasak profesorės, ši sritis šiandieninei visuomenei labai svarbi, o apie teisę neužtenka kalbėti kaip profesiją:
„Teisė šiandieninėje visuomenėje yra paklausi ne tik dėl to, kad yra reikalinga versle, politikoje, ir, be abejo, dirbant klasikinį teisinį darbą. Tai ne tik profesija, bet ir bendrosios žinios, būtinos kiekvienam valstybės piliečiui“.
Tačiau priežasčių, kodėl ši mokslą reikia dar labiau populiarinti, yra ir daugiau. Viena iš jų – apie teisę vyraujantys stereotipai.
„Dažniausiai apie teisę kalbama, kai reikia priešintis, bausti ar persekioti, - pastebi L. Jakulevičienė. - Teisė kaip mokslas – sausas, nuobodus, o studijuojantys teisę „kala“ kodeksus...Olimpiada paneigė šiuos mitus“.
Bet ar teisininkų Lietuvoje ne per daug?
„Pats paminėjote dar vieną stereotipą, - šypsosi L. Jakulevičienė. - Pati teisės sąvoka labai plati, apima įvairias gyvenimo sritis: asmens duomenų apsaugą ir asmeninės informacijos atskleidimą socialiniuose tinkluose, teisę į atvaizdą, įžeidžiančių komentarų internete prevenciją, galimybes įsidarbinti. Pagaliau teisė reikalinga, kai reikia spręsti globalias pasaulio problemas, tokias kaip migracija. Į šią sąvoką telpa tikrai labai daug“.
L. Jakulevičienė pastebi tendenciją, jog ir studijuoti teisę, ypač kalbant apie magistratūros studijas, dažnai renkasi kitų profesijų žmonės:
„Šie žmonės ir po studijų teisininkais nesiruošia dirbti, bet jiems reikalingi tam tikros teisės žinių pagrindai. Tarkim, sveikatos teisės srityse, kai teisę studijuoja farmacijos įmonių, ligoninių darbuotojai“, – sako L. Jakulevičienė.
Tačiau bendrųjų teisės žinių pagrindus jau svarbu įgyti ir mokykloje. Dėl to pirmoji nacionalinė teisinių žinių olimpiada skirta moksleiviams.
Moksleivių aktyvumas nustebino ir ministrą
Pasak projekto koordinatorės Ingos Mickevičiūtės (MRU), džiugu, kad šį projektą palaikė Lietuvos teisininkų bendruomenė. Olimpiadą rengė trys partneriai – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Mykolo Romerio universitetas ir Lietuvos teisininkų draugija. Partnerių sąrašas dar įspūdingesnis – nuo pagrindinių Lietuvos teisinių institucijų, privačių bendrovių iki visuomeninių organizacijų.
Labiausiai organizatorius džiugino, jog į olimpiadą aktyviai įsitraukė Lietuvos mokyklos ir gimnazijos – be jų aktyvumo, mokytojų indėlio projektas būtų pasmerktas.
„Olimpiada ir skirta moksleiviams ir mokytojams. Be jų geranoriškumo šis projektas nebūtų sulaukęs tokios sėkmės“, - pastebi I. Mickevičiūtė.
Teisę palygino su džiazu
Pirmojo olimpiados turo testą visoje Lietuvoje laikė virš 800 moksleivių, o į finalą buvo atrinkta apie 360 iš daugiau nei 60 Lietuvos mokyklų ir gimnazijų. Daugiausiai moksleivių į finalą pateko iš Alytaus, Kauno, Vilniaus, Panevėžio miestų ir rajonų mokyklų bei gimnazijų.
Toks moksleivių aktyvumas nustebino ir olimpiados globėją Lietuvos Respublikos Teisingumo ministrą Juozą Bernatonį:
„Apklausos rodo, kad elementariausių teisės žinių poreikis visuomenėje tik didėja, tačiau susidomėjimas tarp moksleivių mažėja, todėl labai džiugu, kad ši olimpiada netiesiogiai paneigė net ir apklausas“.
Ministras užsiminė, kad svarstoma į mokyklas gražinti teisės pagrindų mokymą.
Būti olimpiados ambasadoriumi sutiko ir žinomas atlikėjas Jurgis Didžiulis. Apie teisės žinių poreikį savo „Facebook“ profilyje J. Didžiulis rašė:
„Nors teisė yra vienas iš pagrindinių mūsų visuomenės ramsčių, ji eiliniams mirtingiesiems dažnai atrodo svetima ir mįslinga. Todėl užskaitau visas iniciatyvas priartinančias teisę prie eilinių piliečių“.
O atėjęs pasveikinti moksleivių į finalą atlikėjas teisę prilygino džiazui:
„Norint groti džiazą, kaip ir teisei reikalingos žinios. O jei džiazas pasidaro per daug sudėtingas, žmonės pradeda girdėti ne muziką, bet nesuprantamą triukšmą. Taip ir teisėje“.
Pasak J. Didžiulio, turint teisės žinių gyvenime atsiranda daugiau galimybių: „Įgiję teisės žinių jūs galėsite patys džiazuoti, o dalyvauti visur gyvenime smagiau nei būti pasyviu stebėtoju“.
Klausimai – apie Jamesą Bondą ir kiškį iš „Na, palauk“
Vienas iš olimpiados tikslų - parodyti teisės mokslą iš skirtingų taškų, todėl organizatoriai finalo dalyviams paruošė užduotis, kurios skatintų pasitelkti ir loginį mąstymą bei kūrybiškumą. Docentas Tomas Girdenis paprašė įvertinti vilko veiksmus teisiniu požiūriu šiam nukirpus virvę į jo balkoną lipančiam ir ko gero neaiškių kėslų turinčiam zuikiui iš kultinio animacinio serialo „Na, palauk“. Profesorius Justinas Žilinskas klausė, ar pagal humanitarinę teisę Jamesas Bondas gali būti vadinamas šnipu, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas profesorius Rimvydas Norkus prašė išvardinti bent keturis teismo proceso dalyvius baudžiamojoje dalyje.
Nugalėtojai – iš visos Lietuvos
L. Jakulevičienė pasidžiaugė, kad tarp nugalėtojų – moksleiviai iš visos Lietuvos, ne tik iš didžiųjų miestų, bet ir regionų.
„Visoje Lietuvoje yra talentingų vaikų, - sakė L. Jakulevičienė, - ši pirmoji olimpiada parodė, kad moksleiviams visoje Lietuvoje teisė gali būti įdomi“.
Pirmaisiais olimpiados nugalėtojais tarp 9-10 klasių moksleivių tapo Kauno Technologijos universiteto gimnazijos moksleivis Vytautas Oniūnas (mokytojas Domas Boguševičius), tarp 11-12 klasių - Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos auklėtinis Paulius Auryla (mokytojas Paulius Bijūnas).
Antrąsias vietas tarp 9-10 klasių užėmė Alytaus Vidzgirio pagrindinės mokyklos auklėtinis Rytis Balevičius (mokytojas Petras Karčiauskas), tarp 11-12 klasių – Vilniaus Žirmūnų gimnazijos moksleivė Aurelija Diana Šukevičiūtė, (mokytoja Jūratė Varakauskienė).
Trečiąsias vietas tarp 9-10 klasių moksleivių laimėjo Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos moksleivis Kajus Šarpnickas (mokytoja Vaida Košinskienė) ir Pabradės „Ryto“ gimnazijos moksleivis Darius Varnas (mokytoja Danguolė Grincevičienė). Tarp 11-12 klasių - Ignalinos gimnazija moksleivė Agnė Smagurauskaitė (mokytojas Vitoldas Rinkevičius).
Olimpiados nugalėtojai apdovanoti vertingais prizais, tarp kurių - teisės studijų stipendija, kelionė į Europos parlamentą, interaktyvios karjeros dienos kartu su klase privačioje bendrovėje, dalyvavimas tarptautinėse vasaros mokyklose ir kt. Tačiau dar prieš finalinį egzaminą L. Jakulevičienė visus olimpiados dalyvius pavadino nugalėtojais. Nes teisės žinios gyvenime pravers kiekvienam iš jų.