Jų teigimu, paaiškėjus bandomojo egzamino rezultatams, abiturientai iš labiau pasiturinčių šeimų masiškai samdosi korepetitorius, o sunkiau besiverčiančioms šeimoms jų paslaugos neprieinamos.
Lietuvos mokinių parlamentas taip pat ėmė skambinti pavojaus varpais dėl abiturientų žlugdymo. Parlamentas iš Švietimo ir mokslo ministerijos pareikalavo, kad matematikos egzaminas iš privalomų egzaminų sąrašo šiemet būtų išbrauktas, mokiniams būtų suteikta galimybė ptobulinti žinias per papildomas nemokamas matematikos pamokas.
Lietuvos mokinių parlamentas siūlo nustatyti dvejų metų pereinamąjį laikotarpį ir į privalomų kategoriją matematikos egzaminą įrašyti 2018 metais.
Privati iniciatyva
Švietimo ir mokslo ministerija ramina, kad minėtas bandomasis egzaminas yra privati iniciatyva, o parengtos užduotys pagal savo atlikimo pobūdį neatitinka realios situacijos per matematikos egzaminą. Buvo mokinių, kurie dalį užduočių tiesiog praleido, todėl gautais rezultatais negalima kliautis prognozuojant būsimus egzamino rezultatus.
Ministerijai pritaria ir Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių švietimo skyriai bei kai kurios mokyklos. Anot jų, kiekviena abiturientų turinti mokykla pati organizuoja bandomuosius, kontrolinius egzaminus, per kuriuos moksleiviai gali pasitikrinti savo žinias, o mokytojai – įvertinti mokinių pasirengimą.
Pasak Panevėžio švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Akvilijos Aleliūnienės, kiekvieno abituriento asmeninis reikalas pabandyti testus ar kontrolinius egzaminus, siūlomus internete ar kitur. Kadangi tai nėra oficialios užduotys, Švietimo skyrius net nerinko informacijos, kiek miesto dvyliktokų laikė minėtą virtualų bandomąjį matematikos egzaminą, kurio rezultatai taip išgąsdino visuomenę.
Informacijos apie tai neturėjo ir rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyrius.
Lietuvos mokinių parlamento nuomone, numoti ranka į bandomojo matematikos egzamino, nors tai buvo ir privati iniciatyva, rezultatus negalima. Parlamento vadovės Indrės Pabijonavičiūtės teigimu, paprastai matematikos bandomojo egzamino rezultatai beveik atitinka būsimus brandos egzamino rezultatus. Parlamentas nuogąstauja, jog šiais metais trečdalis abiturientų gali neišlaikyti matematikos egzamino, nes moksleivių žinios dėl skirtingų mokymo programų nevienodos.
Humanitarams pakanka 16 balų
Matematikos egzaminas abiturientams nėra naujiena. Besirenkantieji tiksliųjų mokslų, biomedicinos, kai kurias socialinės krypties studijas jį laikė ir ankstesniais metais. Šiemet dėl matematikos egzamino tiek aistrų kilo todėl, kad jis privalomas pretenduojantiesiems į valstybės finansuojamą vietą aukštosiose mokyklose. Todėl su skaičiais nelabai draugaujantys, humanitarines specialybes ketinantys rinktis abiturientai nerimauja, kad matematikos egzaminas pakiš jiems koją įstoti į nemokamą vietą.
Tačiau humanitarams kartelė nuleista gana žemai. Iš 100 galimų balų jiems reikės surinkti 16, kad egzaminas būtų išlaikytas. Stojantiesiems į menų studijas jo laikyti visai nereikės.
Tik stojantieji į socialinius, biomedicinos, fizinius ir technologijos mokslus matematikos egzaminą turės išlaikyti ne žemesniu kaip pagrindiniu lygiu (surinkti 36–85 balus).
Tie, kurie neketina stoti į valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje, matematikos egzamino gali nelaikyti. Jį pasirinkusieji, bet neišlaikiusieji gaus brandos atestatą, jeigu bus išlaikę lietuvių kalbos ir dar bent vieną egzaminą.
Šįmet Panevėžyje iš 1475 abiturientų matematikos egzaminą laikys 818, Panevėžio rajone iš 137 abiturientų jį laikys 87.
„Daliai moksleivių, kurių matematikos žinios nėra geros, tikrai labai neramu dėl šio egzamino. Šįmet turime 22 abiturientus, matematiką laikys 19. Ankstesniais metais šio dalyko egzaminą rinkdavosi gerokai mažesnis procentas abiturientų“, – „Sekundei“ teigė Krekenavos gimnazijos direktorius Vaidas Pocius.
Gimnazija dvyliktokams ne tik pati surengė bandomąjį matematikos egzaminą, bet ir nusprendė bendradarbiauti su „Egzaminatorius.lt“ tikrinant moksleivių matematikos ir istorijos žinias. Gimnazijai tai kainuos apie 100 eurų.
Tuo metu Panevėžio 5-osios gimnazijos direktorė Daiva Dapšauskienė nemato reikalo naudotis privatininkų paslaugomis. Pasak jos, mokykla savo ruožtu rengia kontrolinius laikomų dalykų patikrinimus, kurių rezultatai gana patikimi.
„Mūsų gimnazijos abiturientai nedalyvavo tiek aistrų sukėlusiame bandomajame egzamine“, – patikino ji.
J. Balčikonio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Danutė Sliosoraitė taip pat sakė, kad gimnazija pasikliauna savo bandomaisiais egzaminais. Jos teigimu, matematikos egzaminas jų gimnazijos abiturientams nėra baubas. Ir ankstesniais metais jį rinkdavosi daug mokinių.
Prognozės patikimos?
„Sekundei“ nepavyko išsiaiškinti, ar „Egzaminatorius.lt“ pasiūlytą bandomąjį matematikos egzaminą laikė Panevėžio ir rajono moksleiviai ir kaip jiems sekėsi. Projekto rengėjai sakė negalį pateikti informacijos pagal savivaldybes.
Jie patikino, kad egzamino medžiaga yra parengta pedagogų, turinčių ilgametę darbo su 11–12 klasių mokiniais ir egzaminų užduočių vertinimo patirtį. Visos užduotys sukurtos vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis brandos egzaminų programomis, yra vidutinio sunkumo, pritaikytos mokiniams, kurių žinios atitinka pagrindinį pasiekimų lygį.
„Tamo“ grupės projektų vadovė Jūratė Mikulevičiūtė patvirtino, kad kai kurie moksleiviai dalies egzamino užduočių neatliko, t. y. sunkesnes praleido, ir tai turėjo neigiamos įtakos rezultatams. Tačiau, jos teigimu, svarbiausia priežastis, kodėl tokie prasti rezultatai, ta, kad šįmet egzamine dalyvavo mokiniai, kurie matematiką mokėsi ne išplėstiniu, o bendruoju kursu, taigi jų žinios silpnesnės.
„Egzaminatorius.lt“ giriasi, jog praėjusiais metais jie ganėtinai tiksliai prognozavo matematikos brandos egzamino rezultatus. Tuomet bandomojo neišlaikė 12,7 proc., o valstybinio brandos egzamino – 9,25 proc. mokinių.