Dar šią savaitę pastarųjų įstaigų atstovai turi susitarti dėl minimalaus stojamojo balo įvedimo. Prognozuojama, kad į universitetus būtų priimami asmenys, surinkę ne mažiau kaip 2, į kolegijas – ne mažiau kaip 1,2 stojamojo balo.
Tai – kur kas didesni balai, nei tie, kurių buvo laikytasi pernai. Praėjusiais metais dalis universitetų taikė ne mažesnį nei 1, kolegijos – 0,8 stojamąjį balą.
Minimalūs stojamieji balai galiotų pretenduojantiems tiek į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas.
DELFI primena, kad pretenduojantiems gauti valstybės finansavimą studijoms papildomai reikės būti išlaikius bent tris brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros (valstybinį – stojant į universitetus, valstybinį arba mokyklinį – stojant į kolegijas), užsienio kalbos ir matematikos (išskyrus stojančiuosius į menų studijas) brandos egzaminus.
Dėl pokyčių sutarė
Kad tokios prognozės netrukus vis realybe, DELFI patvirtino ir universitetų, ir kolegijų atstovai.
„Tiesa, kad rektorių konferencijoje priėmėme šį sprendimą. Lengva nebuvo, tačiau visi mūsų organizacijai priklausantys rektoriai – 15-os universitetų atstovai – dėl to sutarė. Nusprendėme, kad laikysimės tokių taisyklių“, – dar gruodį sakė Lietuvos rektorių konferencijos (LURK) prezidentas Alfonsas Daniūnas.
Sutinkantis su ministerijos reikalavimais DELFI sakė ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas Viktoras Senčila. Rekomendacijoms dėl 1,2 balo kartelės įvedimo ir valstybinių, ir privačių kolegijų atstovai pritarė vienbalsiai.
Praras apie 19 proc. studentų
„Negaliu garantuoti dėl kiekvienos kolegijos, tačiau daugelis jų atstovų supranta, kad norint užtikrinti kokybę mokymo įstaigoje, reikia, kad ir mokymo žaliava būtų kokybiška – ateitų sumanūs jaunuoliai“, – tokį sprendimą aiškino jis.
V. Senčilos skaičiavimais, dėl įvedamos naujos kartelės, kolegijos gali prarasti apie 10 proc. studentų. Nors šis praradimas gali pasirodyti nedidelis, kolegijų atstovas primena, kad, preliminariais skaičiavimais, dar 9 proc. jaunuolių kolegijose turėtų sumažėti natūraliai.
„Dabar pergyvenam savotišką demografinį kolapsą: jaunuolių mažėja, o be to dar didelė dalis jų emigruoja“, – dėmesį į problemą atkreipė V. Senčila.
Regioninėms kolegijoms bus sunkiau
Dar praėjusiais metais LURK atstovai ragino kolegijas įvesti 1,5 balo stojamąją kartelę. Paklaustas, kodėl šiai rekomendacijai nebuvo pritarta, V. Senčila sakė, kad tokie pokyčiai būtų pernelyg drastiški.
„Staigiai pakelti kartelės negalime, kadangi turime atsižvelgti ir į stojančiųjų lūkesčius, ir matome didelę nelygybę stojančiųjų rengime pagal regionus. Be to, specialybės kolegijose – labai skirtingos, tad ir stojančiųjų balai labai skirtingi. Į kai kurias jų galėtume patvirtinti ir 4 dydžio minimalų balą, tačiau kai kur ir 2 balai – jautrus dalykas, tačiau tai nereiškia, kad pastarųjų absolventai nėra reikalingi darbo rinkoje“, – sakė jis.
Be to, tikino V. Senčila, nereikia galvoti, kad mažus konkursinius balus turi tik visiškai prastai mokyklose besimokę asmenys. Jo teigimu, neretai jaunuoliai nusprendžia laikyti vienų dalykų egzaminus, tačiau apsisprendžia stoti į visai kitokių žinių reikalaujančias specialybes. Tarkime, laiko istorijos ir biologijos egzaminus, o stoja į technologinius mokslus, tad ir jų konkursinis balas šioje srityje – itin mažas.
Pokyčiai supurtys regionines kolegijas
V. Senčila taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad iš 14 valstybinių universitetų tik 2 yra regioniniai, 12 – Kaune arba Vilniuje, savo ruožtu iš 13 valstybinių kolegijų 8 yra regionuose.
„Kai mes skaičiuojame minimalų stojančiųjų balą, matome, kad didesnis jis tų, kurie mokėsi didmiestyje. Kaune, Vilniuje esančios kolegijos įvedus didesnį balą nukentės mažiausiai, tačiau esančioms regionuose tikrai bus sunkiau“, – svarstė kolegijų atstovas.
Pasak V. Senčilos, kolegijų sektorius per gyvavimo metus buvo ir taip buvo labai stipriai pakeistas. 2000 m. Lietuvoje buvo 48 aukštesniosios valstybinės mokyklos, o šiuo metu – tik 13. Tačiau universitetų skaičius išliko toks pat.
Situacija – šokiruojanti
DELFI primena, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas profesorius Pranas Žiliukas anksčiau yra sakęs, kad kolegijų sektoriuje apskritai daugelis studentų turi balus nuo 0,8 (toks balas surenkamas, jei asmuo nelaikė jokių egzaminų ir iš 4 mokomųjų dalykų turėjo ketvertus) iki 3.
Jo teigimu, 2015 m. stojime mažiausias konkursinis balas į valstybės finansuojamą studijų vietą – 0,83, tačiau jei kalbėtume apie nefinansuojamas studijų vietas, drąsiai galėtume rasti rekordininkų ir universitetuose, su balu, kuris nesiektų 0,4.
Tuo metu „Reitingų“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė teigė, kad yra universitetų ir kolegijų, kuriose konkrečiose studijų kryptyse visų priimtų studijuoti pirmakursių balų vidurkis siekia vos 1,5 balo.
Trūksta politinės lyderystės ir valios
Savo ruožtu mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės (MOSTA) centro inovacijų politikos analizės skyriaus vedėjas Ramojus Reimeris su DELFI pasidalijo savo įžvalgomis, kuriose teigia, kad ar augs konkursinio balo vidurkis priklauso nuo to, kaip aukštosios mokyklos laikysis šio susitarimo, tačiau nepaisant to, 2016 m. mokslo ir studijų sistema jokių reikšmingų pokyčių nepatirs.
„Politinės lyderystės ir valios trūkumas mokslo, studijų ir inovacijų klausimais bei artėjantys 2016 m. Seimo rinkimai nepaskatins jokių reikšmingesnių mokslo ir studijų sistemos reformų. Didesnių ambicijų galima tikėtis rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų programose“, – mano jis.
Pasak R. Reimerio, naivu būtų tikėtis ir to, kad šiemet užsidarys ar susijungs nors vienas universitetas ar kolegija, nors studentų skaičius aukštosiose mokyklose ir toliau mažės.
„Dėl neigiamų demografinių tendencijų abiturientų skaičius per 6 metus sumažėjo trečdaliu ir toliau mažės. Nepaisant šios tendencijos, stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius mažėjo lėčiau, nes įstoja didesnė dalis norinčiųjų.
Viešojoje erdvėje vis didesnio dėmesio ir palaikymo sulaukia diskusijos apie Lietuvos mokslo ir studijų problemų sprendimą konsoliduojant potencialą. Tai dešimtmečiais kartojamas tarptautinių organizacijų ir ekspertų patarimas Lietuvai. Tačiau net jei pirmieji konsolidacijos žingsniai prasidėtų 2016 metais, tai bus ilgas ir daug išteklių bei politinės lyderystės reikalaujantis procesas“, – mano jis.
Kokie bus 2016 m.?
R. Reimeris su DELFI pasidalijo ir daugiau įžvalgų, kokie Lietuvos studijų, mokslo ir inovacijų sistemai bus 2016 m.
Toliau didės Lietuvos mokslininkų parengiamų tarptautinių publikacijų skaičius
Bendrai su kitų valstybių mokslininkais parengiamų publikacijų skaičius nuo 2010 metų auga, o 2016 m. turėtų pasiekti apie 50% nuo visų tais metais parengtų publikacijų skaičiaus. Tarptautinės publikacijos turi didesnį tarptautinį matomumą ir yra cituojamos dažniau, t. y. užtikrina platesnę mokslinių tyrimų rezultatų sklaidą.
Didės Lietuvos dalyvavimas tarptautiniuose mokslininkų tinkluose
Bendros BVP Išlaidos MTEP sumažės
Didžiausią dalį BVP išlaidų MTEP sudaro Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. Nors paskutiniųjų metų tendencija buvo augančios bendros išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, 2016 m. ši dalis laikinai sumažės dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų programų įgyvendinimo pertraukos. 2007 – 2013 m. laikotarpio programos galutinai baigiasi 2015 m., o visos naujos programos dar nebus spėtos pradėti.
Patentavimo veikla išliks nedidelė
Lietuvos patentavimo rodikliai išliks žemi dėl dviejų priežasčių. Lietuvos įmonės kol kas netapo pastebimai inovatyvesnės, o pritraukto užsienio kapitalo įmonių, kuriančių ir saugančių intelektinę nuosavybę dalis yra maža. Kita priežastis – šalies universitetų požiūris į patentavimo veiklą išlieka rezervuotas dėl didelių intelektinės apsaugos kaštų.
Didės mokslo ir verslo bendradarbiavimo apimtys
Dėl šalies dėmesio mokslo ir verslo bendradarbiavimui bei finansinės paramos, daugės verslo užsakymų Lietuvos universitetams, daugės bendrų projektų su Lietuvos ir užsienio verslo įmonėmis.
