Nuo šiol ir pretenduojantys mokytis valstybės finansuojamoje, ir nefinansuojamoje studijų vietoje turės įveikti naują kartelę – jų turimas konkursinis balas turės būti nemažesnis kaip 2.

Be to, stojantys į nemokamas studijų vietas (išskyrus menų studijų programas) turės būti išlaikę bent tris egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos, galintys mokytis už savo pinigus – bent vieną.

Šią žinią antradienį vykusios žurnalo „Reitingai“ spaudos konferencijos metu pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas profesorius Pranas Žiliukas. Ją DELFI patvirtino ir LURK prezidentas VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas.

Pokyčių gali sulaukti ir norintys studijuoti kolegijose

„Tiesa, kad rektorių konferencijoje priėmėme šį sprendimą. Lengva nebuvo, tačiau visi mūsų organizacijai priklausantys rektoriai – 15-os universitetų atstovai – dėl to sutarė. Nusprendėme, kad laikysimės tokių taisyklių“, – sakė A. Daniūnas.

DELFI primena, kad iš viso Lietuvoje yra 22 universitetai. 14 iš jų – valstybiniai, 8 – privatūs.

„Mes taip pat rekomendavome, kad ir kolegijinis sektorius priimtų tam tikrus sprendimus. Siūlome, kad į valstybės finansuojamas vietas kolegijose pereinamasis balas būtų 1,5 ir kad asmuo (išskyrus menų studijų programas) būtų išlaikęs bent du valstybinus brandos egzaminus (užsienio kalbos ir matematikos), į mokamas vietas – toks pat balas ir vienas valstybinis egzaminas“, – siūlymais dalijosi rektorių atstovas.

A. Daniūnas tikino manantis, kad situacija aukštajame moksle reikalauja radikalių pokyčių. Tai įrodo ir vieša statistika.

Alfonsas Daniūnas

Situacija aukštajame moksle – labai bloga

Pasak žurnalo „Reitingai“ redaktoriaus Gintaro Sarafino, yra ir tokių studentų, kurie į aukštąją mokyklą įstojo su 0 balu. Jis pastebėjo, kad tokių ypač daug pedagogikos srities studijų programoje.

„Papildomi balai jiems pridedami už tai, kad yra iš regionų, už motyvaciją, bet jie ateina su nuliu. Mūsų įsivaizdavimu tai yra drama. Jei kalbėjome, kad kokybė – labai prasta, tai pasakyčiau, kad šiemet buvo pramuštas dugnas“, – pripažino jis.

Savo ruožtu „Reitingų“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė teigė, kad yra universitetų ir kolegijų, kuriose konkrečiose studijų kryptyse visų priimtų studijuoti pirmakursių balų vidurkis siekia vos 1,5 balo.

P. Žiliukas DELFI anksčiau yra sakęs, kad kolegijų sektoriuje apskritai daugelis studentų turi balus nuo 0,8 iki 3. Jo teigimu, šiemet mažiausias konkursinis balas į valstybės finansuojamą studijų vietą – 0,83, tačiau jei kalbėtume apie nefinansuojamas studijų vietas, drąsiai galėtume rasti rekordininkų ir universitetuose, su balu, kuris nesiektų 0,4.

„Jei žmogaus konkursinis balas bus skaičiuojamas atsižvelgiant į keturis mokymosi dalykus, įvertintus ketvertais, jis bus 0,8“, – pavyzdį pateikė jis.

Pranas Žiliukas

Nori panašių taisyklių visiems

Savo ruožtu A. Daniūnas aiškino, kad ir surinkti 2 konkursinius balus nėra sunku. Jis skaičiavo, kad jei asmuo minimaliu lygmeniu (surenka 16 balų, 1 proc.) išlaiko keturis valstybinius brandos egzaminus, jo konkursinis balas siekia 1,5.

„Tačiau asmuo egzaminus išlaiko geriau, jis praktiškai jau įveikia kartelę. Manau, 3 egzaminai – 2 balai yra pakankamai normalus reikalavimas. 2 balų kriterijus stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas kone visuomet būdavo tenkinamas. Valstybės nefinansuojamose studijų vietose buvo visko“, – pripažino jis.

DELFI primena, kad šių metų stojime 2 balų ar aukštesnį kriterijų buvo įvedę 9 universitetai.

Minimalūs konkursiniai balai universitetuose 2015 m.
Foto: LAMA BPO nuotr.

LURK nurodytas minimalus konkursinio balo dydis (2) nenumato jokių papildomų balų už kitokius nei akademinius pasiekimus.