Į Lietuvą ateina JAV paplitusi mada – įmonės siunčia savo darbuotojus dėstyti universitetuose tikėdamosis taip iš anksto pastebėti talentus ir pritraukti potencialius kolegas.
Viena tokių įmonių – programinės įmonės kūrėjai „Exadel“. Jos darbuotojas šiemet pradėjo dėstyti Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU).
Savo ruožtu Vilniaus universiteto atstovai patvirtino, kad tokia praktika egzistuoja ir pas juos.
Darbuotojas dėsto ketvirtakursiams
„Kitos firmos, bandydamos surasti darbuotojų, pačios neįdeda darbo. Mes išsiskiriame tuo, kad turime žmogų, kuris dėsto VGTU ketvirtakursiams apie mobiliųjų aplikacijų kūrimą. Šiam universitetui taip pat suteikėme licenciją dirbti su tam skirtu mūsų produktu „Appery io“. VGTU buvo suinteresuotas gauti pagalbą šioje srityje, mes – rasti potencialių darbuotojų, dirbančių su „Java“, „JavaScript“ „Ruby“ ir „.NET“, – koks šios idėjos tikslas, pasakojo „Exadel“ direktorius Dmitrijus Bereščanskis.
Visai neseniai dėl galimo bendradarbiavimo jis teigė kalbėjęs ir su Klaipėdos universitetu. Neslepia, kad yra susižavėjęs ir Kauno technologijos universitetu.
„Tokia yra mūsų ilgalaikė strategija, kaip rasti darbuotojų. Darbuotojų paieškos agentūrų įkainiai – labai dideli, tad jei mes savarankiškai per metus surasime bent porą žmonių, tai mums tikrai apsimokės. Nesitikime darbuotojų sulaukti iš karto, tačiau jau turime du kandidatus studentus, kuriuos norime pakviesti pas mus atlikti praktiką. Tik klausimas, ar to jie norės, nes, iš esmės, programuotojai yra labai išrankūs. Bet jei lauksime, kol jie baigs mokslus, juos suvilios kiti. Kova čia yra“, – pastebėjo jis.
Siūlo ne tik gerą atlyginimą, bet ir pasakiškas darbo sąlygas
D. Bereščanskis pripažino, kad programuotojų rinka Lietuvoje – labai konkurencinga. Pašnekovo teigimu, svarbiausia jiems – darbo pobūdis. Įdomų darbą informatikai sutinka dirbti ir už mažesnę algą, nors nepanašu, kad net ir mažiausiu atlygiu šioje srityje būtų galima skųstis.
„Junior“ programuotojas, pradedantysis, kuris jau dirba ir neatėjo mokytis, gauna maždaug 1,5 tūkst. eurų į rankas. „Senior“ programuotojas, patyręs, tikrai gauna 3 tūkst. eurų. Kartais – ir 5 tūkst. ar dar daugiau. Viskas priklauso nuo žmogaus sugebėjimų“, – tikino jis.
Be didelio atlygio programuotojams siūlomos ir itin viliojančios darbo sąlygos. Pasak D. Bereščanskio, tokios privilegijos kaip laisvas darbo grafikas ar itin patrauklus biuras programuotojų darbe – standartas.
„Pas mus yra stalų, kurie kilnojasi – jei programuotojui nusibosta sėdėti, gali pasikelti stalą ir stovėti. Suteikiame medicininį draudimą – dalį įmonės pinigų žmogus gali išleisti, pavyzdžiui, dantų taisymui ar masažams. Mokame pilną atlygį, jei darbuotojas serga. Privilegijų yra. Taip pat galvojame persikelti į kitą rajoną. Nors mūsų biuro viduje – jauku, dirbti Šnipiškėse, pastebime, nėra prestižas. Biuro vieta – labai opus klausimas“, – pastebėjo jis.
Tiek, kiek paruošia, neužtenka
Šiuo metu „Exadel“ įmonė turi 40 programuotojų – tiek jų pavyko rasti per metus. Dar 60 papildomų darbuotojų ieškoma.
„Iš pradžių ieškojome labai aukštos kvalifikacijos žmonių. Yra tokia taisyklė, kad jei pas tave nedirba geri profesionalai, mažiau sugebančių žmonių gali net nebandyti samdyti. Naujokai turi turėti gerus vedlius. Dabar kuratorius jau turime, tad galime pradėti priimti ir pradinio lygio programuotojus“, – sakė jis.
D. Bereščanskis skundėsi, kad nors pagrindinės Lietuvos aukštosios mokyklos per metus į rinką išleidžia apie 1000 IT specialistų, toli gražu ne visi jų yra programuotojai.
„Pastaruosius 3-4 metus, kai į Lietuvą atėjo tokios įmonės kaip „Barclays“, užsiimančios išoriniu programavimu, kai užsakymai vykdomi ne Lietuvoje, programuotojų poreikis labai sparčiai didėja. Jei produktai būtų kuriami tik Lietuvos rinkai, sutinku, tokio skaičiaus programuotojų, koks paruošiamas, tikrai užtektų ir dar gal per daug būtų, tačiau dabar programuotojų poreikis yra milžiniškas. Žmonių trūkumas iš dalies net stabdo grupės firmų vystymąsi“, – kalbėjo pašnekovas.
Užsieniečių negali priimti dėl dviejų priežasčių
Paklaustas, ar nebando programuotojų ieškoti kitose šalyse, D. Bereščanskis aiškino, kad tai nerealu dėl dviejų priežasčių.
„Pirma problema – pinigai. Pas mus dirba du žmonės iš Ukrainos. Jei jie tokį patį atlyginimą, kokį gauna Lietuvoje, gautų Ukrainoje, ten būtų laikomi turtuoliais. Tuo metu Lietuvoje jie yra vidutiniokai. Daugeliui užsieniečių paprasčiausiai neapsimoka važiuoti į Lietuvą.
Antra, gyvenimo sąlygų skirtumai. Užsieniečiai paprastai nemoka lietuvių kalbos, jų vaikai negali lankyti valstybinio darželio. Be to, mūsų Darbo kodeksas yra toks nelankstus, kad tokiems darbuotojams keliami kone nerealūs reikalavimai“, – skundėsi jis.
Keista jam ir tai, kad programavimo sritį Lietuvoje renkasi mažai moterų, nors jos šioje srityje – geros specialistės.
Prikalbinti dėstyti nebuvo lengva
Paklaustas, kaip į dėstytoją praktiką žiūri studentai, D. Bereščanskis patikino jokių neigiamų atsiliepimų nei iš jų, nei iš universiteto atstovų nesulaukiantis.
Tiesa, pripažino, kad jiems surasti žmogų, kuris galėtų dėstyti universitete, nebuvo lengva.
„Surasti tokį žmogų buvo problema. Džiugu, kad tą daryti sutiko Mykolas Molis, kuris anksčiau dalyvavo universitetų karjeros dienose. Tuomet pastebėjome, kad jam puikiai sekasi bendrauti su studentais. Jis – ne šiaip yra geras specialistas. Jis pats dirba su „Appery io“, yra vienas iš programuotojų. Finansiškai šis darbas jam neapsimoka, jei lyginsime su programuotojų, dėstytojų algos – kapeikos,. Tačiau garbės šiokios tokios duoda“, – džiaugėsi pašnekovas.
Bendrovės kreipiasi dažnai
Savo ruožtu VGTU grafinių sistemų katedros vedėjas prof. habil. dr. Romualdas Baušys DELFI sakė, kad IT kompanijų specialistai į universitetą kreipiasi labai dažnai.
„Galima sakyti, kad toks procesas – pastovus ir nenutrūkstantis. Tačiau dažniausiai įmonių atstovai daro savo darboviečių pristatymus. Kai kurios, pavyzdžiui, žaidimų kompanijos, organizuoja ir darbinius seminarus“, – pasakojo jis.
Kalbėdamas apie „Exadel“ įmonės žingsnį siųsti darbuotojus dėstyti, R. Baušys pabrėžė, kad ši praktika nėra visai nauja. Jo teigimu, daugelis IT dalykų dėstytojų dirba tik puse etato, mat derina šį darbą su darbu privačioje įmonėje.
„Pamatyti dėstytoją praktiką studentams nėra nauja, tačiau tai, kad žmogus dėsto apie jo kuriamą produktą, yra naujovė“, – teigė R. Baušys.
Daugėja stojančių į bakalaurą, mažėja magistrantų
Paklaustas, kaip tai vyksta praktiškai, R. Baušys pasakojo, kad privačios įmonės darbuotojui tikrai neleidžiama tiesiog „ateiti ir šnekėti, ką nori“ – kiekvienas dėstytojas turi suderinti paskaitų planą. Be to, tą patį dalyką – mobiliųjų aplikacijų kūrimą – universitete pakaitomis dėsto du dėstytojai.
R. Baušys pastebėjo, kad informatikos studijos sparčiai populiarėja. Prieš penkerius metus šios srities bakalauro studentų VGTU buvo tris kartus mažiau nei yra šiemet.
„Studentai gal ne į visas paskaitas ateina, nes anksti pradeda dirbti, bet mes pastebime, kad tie, kurie dirba, sugeba ir mokytis. O tie, kurie niekur nedirba, dažnai ir paskaitų nelanko. Tokia yra tendencija“, – sakė jis.
Tiesa, pripažino, kad dėl situacijos darbo rinkoje mažėja studentų, norinčių tęsti studijas vėliau – stojančių į magistrą.
IT įmonių atstovai kreipiasi kone kas savaitę
Tą pastebi ir Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas Gediminas Stepanauskas.
„Informatikos studentai tikrai prastokai lanko paskaitas. Magistrantams specialiai sudarome tokį tvarkaraštį, kad dėstoma būtų vakarais“, – sakė VU atstovas.
Jis taip pat pasakojo, kad ir į jų universitetą kone kas savaitę kreipiasi IT įmonių atstovai.
„Su kai kuriomis kompanijomis esame sudarę sutartis. Jie mūsų studentus kviečia praktikuotis, neretai po to ir lieka dirbti. Dalis mūsų dėstytojų dirba įmonėse, tačiau kartu skaito ir paskaitas. Dalinamės ir darbo skelbimais, nors iš tiesų mums nelabai rūpi, kad mūsų studentai dar studijų metu gautų darbą. Tai – ne problema. Jie visi darbą lengvai randa“, – sakė G. Stepanauskas.