Šis siūlymas yra nurodytas planuojamoje Mokslo ir studijų įstatymo pataisoje. Besimokantys prasčiau praras nemokamas studijų vietas. Savo ruožtu studentams, įvykdžiusiems šį reikalavimą, atsiras galimybė iš valstybės finansuojamų studijų vietų išstumti besimokančius prasčiau.

Ne pažymys, o kompetencijos

Studentų atstovai siūlo Lietuvoje diegti kitokį požiūrį į aukštojo mokslo finansavimą ir „gerai besimokančio piliečio“ sąvoką sieti ne su konkrečiu pažymiu, bet su studentų kompetencijomis.

„Pagrindinis studijų tikslas yra suteikti studentams žinias ir kompetencijas, kurias jie vėliau galės pritaikyti sėkmingai integruodamiesi į darbo rinką. Ko gero, retas darbdavys tikrina studento pažymių vidurkį ir pagal tai pasirenka darbuotoją. Aukštoji mokykla išduodama diplomą garantuoja darbdaviui ir valstybei, kad šis asmuo turi atitinkamas žinias ir įgūdžius srityje, kurioje studijavo. Todėl geru studentu turėtume laikyti tokį studentą, kuris per semestrą ar metus išpildo studijų programoje numatytus studijų siekinius, t.y. įgyja reikalaujamas kompetencijas. Manome, kad siūlomo modelio išraišką atspindėtų tokia sistema, kai per pusmetį studentas sėkmingai įgyvendina numatytus 24 kreditų, o per metus 48 kreditų reikalavimus”, – sako Lietuvos studentų sąjungos (LSS) pirmininkas Paulius Baltokas.

Jo teigimu, šis modelis nėra naujas pasaulyje – panaši sistema egzistuoja Danijoje.

Lietuvos studentų sąjunga tiki, jog tai yra teisingas būdas eiti link naujos studijų kokybės sampratos bei į studentą orientuoto mokymosi. Apibrėžimai pilnai atitinka Bolonijos procesą ir jo pagrindinius teiginius, kurie kalba apie į studentą orientuotą mokymą ir kompetencijų svarbą jo tolimesnei karjerai. Toks apibrėžimas neprieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimams“, – sako P. Baltokas.

Ministrė: studentams bus dar geriau

Savo ruožtu švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė DELFI yra sakiusi, kad džiaugiasi, kad šis mokslo ir studijų įstatymas jau buvo patvirtintas ir pavyksta „po truputėli žygiuoti į priekį“.

„Šie pakeitimai – darbo grupės produktas, reaguojant į 2014 m. lapkričio 10 dienos Konstitucinio teismo nutarimą, kuris nurodė, kad taip, kaip yra šiandien mokslo ir studijų įstatyme, negali būti. Jie nurodė, kad ten esančios nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Darbo grupė, praktiškai susiderinusi su aukštosiomis mokyklomis, su visais socialiniais partneriais priėmė šias nuostatas, kurias mes pateikėme išėmę iš bendro projekto ir net numatant, kad jos turėtų pradėti veikti daug greičiau nei visas paketas“, – sakė ji.

Pasak ministrės, gerai besimokančio studento sąvoka turi būti bendra visiems, nes, pagal Konstituciją, visi piliečiai yra lygūs. Paklausta apie studentų nuogąstavimus, kad dalis gerai besimokančiųjų vis tiek liks už borto, A. Pitrėnienė patikino, kad šiuo metu kalbama apie tuos studentus, kurie mokosi valstybės finansuojamose studijų vietose.

„Valstybė neįsipareigoja mokėti už mokslą tiems, kurie įstoja į mokamas studijų vietas. Šiuo metu kalbame apie tuos studentus, kurie mokosi valstybės finansuojamose studijų vietose. Mes net galvojame, kad tai – palankus sprendimas, nes iki šiol praktiškai visiškai nebuvo jokios rotacijos, o dabar blogai besimokančio studento krepšelis atiteks įstojusiam į mokamą studijų vietą. Tie pinigai nesutaupomi, negrąžinami valstybei“, – pakeitimo svarbą pabrėžė ministrė.

Nori paaiškinti, kas yra gerai besimokantis studentas

DELFI primena, kad siūloma pakeisti 70 straipsnį taip, kad iš aukštosios mokyklos pašalinus valstybės finansuojamoje vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas (išskyrus šio straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus), į valstybės finansuojamą studijų vietą aukštosios mokyklos nustatyta tvarka gali būti perkeliamas toje pačioje studijų programoje tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 72 straipsnyje) ir – tai nauja – jeigu jo studijų rezultatų vidurkis po aukštosios mokyklos nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, yra ne mažesnis kaip 7 ir asmuo neturi akademinių skolų.

Siūloma, kad gerai besimokančiu asmeniu būtų laikomas tas, kurio aukštosios mokyklos nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, studijų rezultatų vidurkis yra ne mažesnis kaip įvertinimas „septyni“ ir asmuo neturi akademinių skolų. Taip pat siekiama, kad asmens studijų rezultatai aukštosiose mokyklose vertinami pagal skalę, nustatančią asmens įgytų žinių ir gebėjimų lygį.

Įstatymo pataisas teikė Audronė Pitrėnienė, Orinta Leiputė, Aleksandras Zeltinis ir Edvardas Žakaris.