Stoke-on-Trent mieste esančios „Trentham“ mokyklos direktorė Rowena Blencowe dar liepą guodėsi, kad pavargo barti moksleives už tai, jog dėvi per trumpus sijonus, kurie esą vos dengia jų sėdmenis, todėl jų dėvėjimą šioje mokymo įstaigoje galiausiai apskritai uždraudė. Tai pranešė britų laikraštis „Metro“.
Praėjus porai mėnesių, pirmąją rugsėjo savaitę, mokyklos darbuotojai pasitiko mokinius prie vartų ir atliko apžiūrą, siekdami įsitikinti, ar jų dėvimos kelnės nėra pernelyg aptemptos. Moksleiviai, kurių kelnės pasirodė netinkamos dėvėti mokykloje, buvo išvaryti iš pamokų ir jiems prigrasinta, jog jei nesutiks grįžti namo ir užsidėti laisvesnių kelnių, tuomet susidurs su atitinkamomis sankcijomis.
Savo ruožtu DELFI ne kartą aprašė šiuolaikinių moksleivių stilių Lietuvoje. Nieko nebestebina, kai vaikinai į mokyklą vaikšto su treningais, o merginos – su itin atviromis iškirptėmis ir priklijuojamomis kojinėmis.
Tačiau paaugles per paskutinio skambučio šventę pamatęs užsienietis rėžė atvirai: „Iš kur tiek daug prostitučių?“. O interneto forumuose nuolat aptarinėjamos ne tik lietuvaičių stiliaus nesėkmės, bet ir konkretūs pavyzdžiai, kaip merginos rengiasi eidamos į mokyklas.
Stilius stebina mokytojus
Apie šią problemą kalbėjo ir mokytojai. Panevėžyje dirbanti lietuvių kalbos mokytoja pastebėjo, kad pagarbos mokymosi įstaigai šiuo metu nebeliko.
„Turbūt pavadinsite mane senamadiška, tačiau man taip išsinuoginti atrodo nepagarbu. Tos mergaitės net nėra pilnametės, o jau iškirptės vos ne iki bambos, šortai irgi neįtikėtinai trumpi. Atrodo labai neskoningai“, – aiškino ji.
Tuo metu Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos etikos mokytojas Vytautas Toleikis DELFI yra sakęs, kad su nostalgija atsimena laikus, kai moksleiviams reikėjo dėvėti uniformas.
„Sovietmečiu uniformos buvo privalomos. Beje, uniforma sovietmečiu paveldėta iš tarpukario nepriklausomos Lietuvos. 1988 m. buvau mokytojų Sąjūdžio narys ir priešinausi isteriškam reikalavimui panaikinti uniformą kaip neva unifikacijos įrankį. Mokytojų sąjūdžio taryboje labai ginčijomės, bet tik kokie trys mokytojai buvome kategoriškai prieš – dauguma norėjo nušluoti bet ką, kas susiję su sovietiniu švietimu. Tuo metu žmonės nereflektavo, kad uniforma buvo išsaugota iš tarpukario Lietuvos“, – aiškino jis.
Mokytojas patikino, kad pats tikrai pasisako už uniformas, nes vienoda apranga naikina patyčias ir disciplinuoja.
Ar reikėtų grįžti prie anuomet galiojusios tvarkos ir įvesti visuotiną taisyklę vilkėti uniformas, kurios pabrėžtų moksleivio statusą ir padėtų suvaldyti vulgariai ar „maroziškai“?
Uniformų reikia, bet jos turi patikti jaunimui
Atsakydamas į šį klausimą stilistas Mantas Petruškevičius patikino šiai idėjai pritariantis.
„Dauguma lietuvių moksleivių, kurie lanko ir geras gimnazijas, atrodo kaip kažkokia banda, kuri nesuprasti, mokosi ar tiesiog šlaistosi gatvėmis. Man gražu, kai moksleivių drabužiai yra vienodi, kai iš karto gali matyti, kad eina moksleiviai. Taip yra ir užsienyje: Amerikoje, Londone, senose, gerose, tradicijas puoselėjančiose ar jas kuriančiose mokyklose“, – sakė stilistas.
Tiesa, M. Petruškevičius pabrėžė, kad uniformos turėtų būti tokios, kokias moksleiviai mylėtų ir norėtų nešioti, turėti specifinius skiriamuosius mokyklos ženklus, emblemas. Kokybės, šiuo atveju, Lietuvoje jam trūksta.
„Didelė Lietuvos mokyklų problema, kad aprangas moksleiviams jie leidžia kurti ir siūti savo buitiniams neprofesionaliems siuvėjams. Jie paima sintetinę medžiagą, pasiuva sijoną, trigubai didesnį švarką ir liepia jį nešioti. Todėl stilingi moksleiviai, kurių Lietuvoje yra pakankamai daug, tokius neskoningus drabužius tiesiog ignoruoja“, – pastebėjo jis.
Mokykloje turi rūpėti ne apranga
M. Petruškevičius pripažino, kad jaunimui labai sunku diktuoti aprangos sąlygas, tad nereikėtų ir, kaip buvo padaryta Anglijoje, uždrausti dėvėti sijonus, aptemptas kelnes.
„Geriau sijonus pasiūlyti tam tikro kultūringo ilgo. Nesuprantu merginų, kurios į mokyklą eina su per trumpais, vos užpakalį dengiančiais sijonais ar tamprėmis. Man tai parodo ir merginų, ir mokyklos nekultūros lygį“, – aiškino jis.
Pasak stilisto, eksperimentuoti savo apranga ir ieškoti, kaip save išreikšti per drabužius, jaunuoliai turėtų jau baigę mokyklą ar laisvu laiku po jos. Jis įsitikinęs, kad lankydami mokyklą paaugliai turi koncentruotis į kitus dalykus, tad ir vienoda apranga – puiki išeitis nesukti galvos dėl drabužių ir gali padėti išvengti patyčių.
Paaugliams identiteto raiška – labai svarbi
Savo ruožtu Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė laikosi priešingos nuomonės. Jos nuomone, valstybinėse įstaigose gali būti tam tikri reikalavimai aprangai, bet visiškai vienodų drabužių reikėtų vengti.
„Geriau, kad šis procesas būtų organizuojamas demokratiškai. Nebūtinai, kad direktorė trenkė kumščiu ir pasakė, kad rengsitės taip. Reikėtų tai aptarti su mokyklos bendruomene, rasti bendrą poziciją, paaiškinti, kad mokykla nėra tas pats, kas naktinis klubas ar pliažas, bet, iš principo, aprangos kodas galėtų būti numatytas ir moksleiviams, ir mokytojams“, – patikino ji.
Anot M. Jankauskaitės, problema čia gali kilti tik dėlto, kad visi žmonės skirtingai suvokia matomus dalykus. Pavyzdžiui, vienam sijonas gali atrodyti per trumpas, kitam – normalaus ilgio.
„Jei mokytojai yra jautrūs ir supranta, kad dirba su jaunimu, jie turi suprasti, kad tokiame amžiuje indentiteto, seksualumo raiška yra labai svarbi. Tu tikrai negali reikalauti, kad ta auditorija būtų apsirengusi taip, kaip rengiasi 50-60 metų žmonės. Jei aprangos kodas bus labai griežtas, moksleiviai juo nesivadovaus“, – mano ekspertė.
Uniformos kelia slogius prisiminimus
Ji pripažino iki šiol prisimenanti laikus, kai lankė mokyklą ir turėjo dėvėti uniformą. M. Jankauskaitė šypsodamasi atskleidė – rezgė planą, kaip ją iš karto sudegins vos gausi brandos atestatą.
„Aš asmeniškai esu labai neigiamai nusiteikusi prieš uniformas. Uniformos dėvėjimas visiškai niveliuoja ir man, kaip jaunam žmogui, tai buvo visiškai nepriimtina. Todėl, sakau, vertėtų tiesiog aptarti aprangos kodą, kad drabužiai nebūtų pernelyg iššaukiantys, kad nebūtų į pamokas vaikščiojama batais 12 centimetrų kulnu, tačiau palikti jaunimui raiškos laisvę.
Iš patirties galiu pasakyti, kad jei moksleiviai bus verčiami dėvėti uniformas, jie ieškos visokių būdų, kaip tą siaurą rėmą pakeisti. Vis tiek bus eksperimentai su ilgiu, juostelėmis ar skarelėmis. Nuolat kalbame, kad reikėtų ugdyti šiuolaikinių vaikų kūrybiškumą, o vis dėlto tai, kaip mes atrodome, kaip save išreiškiame, yra vienas kūrybiškumo sluoksnių. Tad visiškai įstatyti jų į rėmą nereikėtų“, – patikino ji.