„Gal koks nesusipratimas gavosi, nes žinau, kad, pavyzdžiui, Kauno technologijos universiteto tarifai yra didesni – apie 130 eurų prieš mokesčius už vieną disertaciją (bent jau man taip buvo žadėta). Vis tiek, mano nuomone, tai ganėtinai kuklu (turint omenyje kelionės išlaidas ir pan.), bet jau geriau. Aš iš esmės atvažiavau savanoriškais pagrindais, o ne uždarbiauti. Mano priekaištai čia visiškai ne asmeninio pobūdžio, o tiesiog mane nustebino, kad tokie tarifai kaip 35 eurai iš viso egzistuoja“, – aiškino A. Lašas.

Jis priminė, kad šiuo metu visose disertacijų gynimuose yra privalomas bent vieno nario iš užsienio universiteto dalyvavimas, ir pripažino neįsivaizduojantis, kaip tai realiai funkcionuos.

Pasak A. Lašo, tokio darbo užmokesčio sistema akademinėje bendruomenėje turėtų būti visai kitokia.

„Paprastai tokiais atvejais apmokamos kelionės/gyvenimo išlaidos ir po to atskirai mokama už disertacijos įvertinimą bei dalyvavimą. Kiek tai turėtų būti? Nežinau, bet sakyčiau kokie 200 eurų. Taigi gautųsi 200 plius kelionės ir pragyvenimo išlaidos“, – svarstė jis.

Ainius Lašas
Foto: DELFI / Valdas Kopūstas

ŠMM atsakomybės neprisiima – lėšas skirsto mokslo institucijos

Keli DELFI kalbinti dėstytojai anonimiškai patvirtino, kad tokie įkainiai universitetuose iš tiesų egzistuoja, tačiau įvardyti konkrečių sumų jie nesutiko. Aišku, kad daug kur jos neviršija 100 eurų.

Maža to, dėstytojai prasitarė, kad ir atgauti pinigus už padarytą darbą neretai būna sunku – pinigų pervedimai vilkinami. Pavyzdžiui, būna, kad atlygį žadama sumokėti po bakalauro darbų gynimo – prieš vasarą, tačiau dėstytojams sumokama tik rudens pradžioje ar dar vėliau.

Savo ruožtu Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovai patikino, kad valstybė skiria lėšas doktorantūros studijoms organizuoti, o kaip jas paskirstyti, savarankiškai sprendžia kiekviena doktorantūros teisę turinti mokslo institucija.

2015 metais doktorantūros studijoms (be stipendijų doktorantams) skirta apie 10,3 mln. eurų.

Ministerijos atstovai taip pat priminė, kad institucijos dėl užsienio dėstytojų mobilumo gali kreiptis paramos į Lietuvos mokslo tarybą. Šios lėšos skiriamos konkurso tvarka.

Dirbti ragina ne dėl pinigų, o dėl garbės?

Tuo metu VDU mokslo prorektorė, Privatinės teisės katedros profesorė Julija Kiršienė tik apgailestavo, kad susidarė tokia situacija, tačiau jos pakeisti kol kas neplanuoja. Ji taip pat nesutiko, kad klaidų mokant atlygį A. Lašui buvo padaryta.

„Dalyvavimas doktorantūros komisijose, mokslinių darbų recenzavimas ir kita panaši veika yra kiekvieno mokslininko ir dėstytojo garbės reikalas, nes ne bet kuris akademinės bendruomenės atstovas yra kviečiamas būti tarybos nariu. Dalyvaujant doktorantūros komisijoje ir vertinant doktorantų disertacijas – demonstruojamas solidarumas ir taip prisidedama prie jaunųjų mokslininkų rengimo, nors ir ne visada už šį darbą yra tinkamai ar pakankamai atlyginama. Iki šiol visuose Lietuvos universitetuose mokamas gana simboliškas atlygis už šią veiklą“, – pripažino ji.

J. Kiršienė taip pat pridūrė, kad mokslininkai daro labai daug dalykų, už kuriuos nėra atlyginama arba atlyginama labai simboliškai.

„Pavyzdžiui, mokslinių straipsnių, monografijų rašymą, konferencijų pranešimus, viešas paskaitas ir kt. – nemokama visai“, – aiškino ji.

Julija Kiršienė

Atlygina simboliškai

Pasak VDU atstovės, disertacijų gynimo komisijos nariams jų universitete atlygis už darbą apskaičiuojamas pagal universiteto patvirtintą krūvio skaičiavimo metodiką.

„Tai yra, vertinama kokios kvalifikacijos yra akademikas (jo turimas mokslinis laipsnis – docentas, profesorius, habilituotas profesorius), nuo to ir priklauso skiriamas krūvis ir valandinis įkainis. Už mokslinių darbų recenzavimą ir darbą gynimo komisijose skiriamas atitinkamas valandų skaičius, o Lietuvoje dėstytojų įkainiai nėra dideli, todėl ir gaunama suma yra simboliška. Iš kitos pusės mokslininkų atlyginimai Lietuvoje apskritai nėra dideli, iš dalies priklauso nuo norminių studijų kainų ir kitų kriterijų“, – sakė J. Kiršienė.

Vis dėlto ji pripažino, kad tai – ydinga praktika, kurią artimiausiu metu reikia keisti ir atlygį dėstytojams bei mokslininkams skaičiuoti kitaip.

Savo ruožtu ŠMM patikino, kad tokios iniciatyvos artimiausiu metu neplanuojamos.