Ir iš tiesų rezultatai gana prasti. Egzamino visai neišlaikė 8,5 proc. abiturientų. O egzaminas būna neišlaikomas, kai gaunama mažiau, nei 16 balų iš šimto.

Viena esminių priežasčių, kodėl taip atsitiko yra ta, kad vaikai ir jaunuoliai nebeskaito knygų. Tą patvirtina ir skirtingi tyrimai, atskleidžiantys, kad knygų Lietuvoje neskaito daugiau, nei trečdalis vaikų. Jie dažniausiai laiką leidžia prie televizoriaus, kompiuterio, ar „Facebook'e“. O šios priemonės, sutikite, prasti lietuvių kalbos mokytojai.

Pasak Oslo universiteto profesoriaus Tomo H. Eriksono, jaunimas ir paaugliai ypač mažai skaito ilgų tekstų – laikraščių, žurnalų, knygų, nes juos atakuote atakuoja didžiuliai informacijos, kurią jie gauna naujųjų technologijų kanalais, gausa. Šiai akimirkos tironijai ypač neatsparus jaunimas ir paaugliai bei vaikai. Ir kuo daugiau skaitome interneto įrašų, tuo sunkiau prisiversti skaityti knygas.

Gintaras Sarafinas


Žinoma, viena vertus, galime sakyti, kad tai visiškas niekis – koks skirtumas, ką skaityti: knygas, ar įrašus internete? Bet knygų, laikraščių, žurnalų neskaitymas atsiliepia ne tik mūsų ir mūsų vaikų pasaulio suvokimui, kalbos raiškai, bet ir akademiniams pasiekimams, tai yra minėtiems lietuvių kalbos egzaminų rezultatams.Kitaip tariant, kuo mažiau jaunuoliai skaito ilgų spausdintų tekstų – knygų, laikraščių, žurnalų – tuo labiau plinta neraštingumas. Mat išmokti taisyklingai rašyti vien tik skaitant dažniausiai neredaguotus tekstus internete yra neįmanoma, lygiai, kaip neįmanoma taisyklingai išmokti užsienio kalbos, jos mokantis tik iš paauglių pokalbių svetainių.

Nieko keisto, kad paauglius „kabina“ trumpi interneto tekstai, labiau menantys šūkius, o ne rišlius tekstus, nes trumpam tekstui perskaityti ir suvokti nereikia specialaus pasirengimo ir susikaupimo. Tačiau IT prietaisai labai trukdo žmogui susikoncentruoti į vieną dalyką ilgesniam laikui. Kaip pastebi Harvardo universiteto Medicinos mokyklos profesorius Michaelis Richas, ypač paauglius ir jaunuolius blaško ekrane „iššokančios“ reklamos, įvairūs vaizdai ir gaunamos žinutės iš bičiulių. Ir tai ne tik trukdo susikaupti, o ir įsiminti tai, ką jie jau perskaitė.

Tad išsivysčiusių šalių mokyklų mokytojai šiandieniniams mokiniams jau nebegali nurodyti perskaityti visos knygos kitai pamokai. Jiems ne tik reikia daugiau laiko knygai perskaityti ir suvokti, kitaip tenka ir juos motyvuoti, kad perskaitytų ilgą tekstą. Bet neužtenka tik baisėtis. Kyla klausimas, o ką tokiomis aplinkybėmis daryti tėvams ir pedagogams? Kaip motyvuoti šiandieninius vaikus?

Pasirodo, didžiausios įtakos vaikams turi ne tėvų žodžiai, ne dūsavimai, ne moralizavimas, o tėvų veiksmai. Kitaip tariant, jei norime, kad vaikai skaitytų patys turime skaityti. Bet juk suaugusieji skaito dar mažiau nei vaikai: jei tarp vaikų neskaitančiųjų yra 35 proc., tai tarp suaugusiųjų – net pusė. Ir sutikite, kad labai nerimtai, net groteskiškai atrodo tėvai, kurie patys visai neskaito, o vaikus verčia skaityti. Skaitančiose šeimose retai išgirsi apie problemą, kad vaikai nemėgsta knygų. Ir ten vaikai skaito ne tik dėl to, kad skaito tėvai, bet ir todėl, kad tokiuose namuose daug knygų. Visuose kambariuose. Ir tiesiog aplinka nuteikia skaitymui.

Kas dar paskatina vaikus pamėgti knygas? Pasirodo, nuolat tėvų pasakojamos įdomios istorijos, perskaitytos iš įvairių knygų. Įtakos turi ir atviras prisipažinimas. Tarkime, vaikas tikrai suklus, jei jūs atvirai papasakosite, kad vaikystėje taip pat nemėgote knygų, tingėjote mokytis, bet vėliau suvokėte klydę, keitėtės ir tik tada įveikėte sunkumus.

Jie taip pat išgirs, jei pasakosite tikras istorijas iš savo aplinkos, kad šitas štai dėdė paskutinę knygą skaitė prieš 15 metų, o kitas per savo gyvenimą perskaitė jau 7 tūkst. knygų. Ar matai kaip jie skiriasi: vienas – rutinoje prasmegęs vykdytojas, o kitas – štai kokia kūrybinga ir daug pasiekusi asmenybė. Iš tiesų būtent pajausta skaitymo ir mokymosi pastangų nauda, žinių vertė kaip tik labiausiai ir motyvuoja šiandieninius vaikus nesustoti bei irtis pirmyn.

Ir pabaigoje – dar vienas patarimas, kuris gali pasirodyti išties paradoksalus. Kaip tinkamai paskatinti vaiką skaityti, tėvai galėtų pasimokyti iš kompiuterinių žaidimų. Kompiuteris yra tikrai geras draugas, nes jis, priešingai, nei moralizuojantys tėvai ir mokytojai, visada padrąsina, visada palaiko, paskatina. Jei nesiseka, kompiuteris vis suteikia naujų galimybių, vis drąsina, o kai pasiseka – apipila fejerverkais, virtualiais medaliais ir linkėjimais sėkmės. Panašiai turėtų elgtis ir tėvai, skatindami vaikus skaityti. Ir tikrai pavyks.