Šiais metais Lietuva mini 25-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines. Ta proga Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga pristato projektą „Nepriklausomybės karta“, pasakojantį apie jaunos ir nepriklausomos kartos atstovus, garsinančius Lietuvą įvairiose srityse. Barbora – viena iš jų.

Gimimo data: 1991 metai, Žolinės
Vieta: Vilnius
Šeimyninė padėtis: netekėjusi, laiminga
Išsilavinimas: produkto dizaino bakalauras Vilniaus dailės akademijoje, šiuo metu ten pat studijuoju gaminio dizaino magistrą
Profesija: produkto dizainerė
Perspektyvos: teigiamos
Augintinis: šešiolikmetė rusų mėlynoji katė Sofi

Esate nepriklausomybės vaikas. Koks jūsų santykis su Lietuva? Ar tai – gimtieji namai, mama, šaknys ir ateitis, ar labiau laikina stotelė, kryžkelė?

– Tai galėtų būti visko kombinacija – šeimos namai, ateitis, kartais ir stotelė. Iš tiesų taip ir yra. Gimiau Lietuvoje, vaikystėje keliaudavau į Prancūziją aplankyti krikštatėvių, dabar kelionės yra kūrybiniai saldainiai ir nuostabiausias kitų kultūrų pažinimo būdas. Retai grįžimas namo kelia nerimą, labiau – spirgėjimą realizuoti sukauptus vaizdus ir patyrimus projektuose.

Kuo svajojote tapti, būdama vaiku? Ar svajonės pildosi?

– Planai, kuriuos vaikystėje kurdavome su pussesere, buvo svajonės, gerokai besiskiriančios nuo šių dienų (su veterinarija vis dar neturiu nieko bendro), bet visada buvo tikslų, kuriuos ir dabar pati sau kuriuosi ir pildau. Jaučiu ploną liniją tarp svajonių ir tikslų.

Kaip matote savo išsilavinimo ir karjeros galimybes Lietuvoje?

– Galimybes ne tik matau, bet ir patiriu bei įgyvendinu. Studijų sistemose yra klaidų, kai kurios naujos kryptys kuriamos tik dabar, prie jų galima prisidėti ir įgyvendinti kartu. Tikiu, kad žiūrint neabejingai ir savanaudiškai galima susikurti labai stiprų pagrindą ne tik sau, bet ir ateinančioms kartoms. Dar neįpusėjus produkto dizaino bakalauro studijoms pati ieškodavau užsakymų, projektų bei konkursų, kurie užsuko aktyvų veiklos ratą, o rezultatai jaučiami iki šiol. 

Posakį „kuo daugiau darai, tuo daugiau spėji“ sau galėčiau formuluoti taip – „kuo daugiau darai, tuo daugiau norisi“. 

Galbūt dėl to užsispyrimo mano darbai buvo įvertinti pasauliniu „Red Dot Design Concept Award 2014“, nacionaliniais „Geras Dizainas 2014“ bei „Geras Dizainas 2015“ ir kitais man svarbiais pripažinimais.

Ar svarstėte ilgalaikės emigracijos klausimą? O galbūt išvažiavimą gyventi, dirbti užsienyje vertinate kaip šiandieninio pasaulio normą?

– Likus keliems metams iki mokyklos baigimo pradėjau intensyviai ruoštis stojamiesiems egzaminams. Apie išvykimą nesvarsčiau, tuo metu buvau ganėtinai prisirišusi prie namų. Tik paskutiniaisiais mokyklos metais suvokiau, kad pusė pažįstamų jau įstoję į užsienio universitetus, bet visais bakalauro studijų metais nesigailėjau pasilikusi Lietuvoje. Šiuo metu tiek veiklos, tiek reikalų studijuojant magistrą netrūksta, todėl ir nemąstau apie ilgesnį gyvenimą svetur. Pagyvenimas – jau kita tema.

Esate kosmopolitė? Mėgstate keliones, kalbate užsienio kalbomis, lengvai pritaptumėte bet kuriame kontinente?

– Tikiu, kad lankstumas yra jauno žmogaus stuburas, tad pritapimas kontekstualiai naujoje erdvėje yra laiko klausimas. Neneigiu, kad tai absoliučiai priklauso nuo kiekvieno individo emocinės bei kitų patirčių. Ar pritapčiau kitur keisčiau klausimu „per kiek laiko?“.

Kokios jūsų asmeninės savybės leido pasiekti tai, ką turite šiandien? Tai – įgimta, ar išlavinta? Ar galite paminėti „lietuviškas“ savybes?

– Manau, kad tai įgimta ir palaipsniui išlavinta. Užsispyrimas, naivumas, valia ir problemų matymas visur, turbūt labiau yra profesinė liga nei kokios nors tautos bruožas.

Koks lietuviškas simbolis jums yra brangiausias?

– Pradėjau galvoti apie augalų simbolius, bet manau, kad tai yra pati gamta.

Ar švenčiate valstybines šventes?

– Apsigaučiau sakydama, jog su šeima švenčiame visas šventes, bet trispalvė atlape būna ne tik valstybinių švenčių progomis.

Kas jus įkvepia kasdieniams darbams?

– Šviežia galva.

Ar jaučiatės garsinanti Lietuvą savo darbais? Didžiuojatės savo gimtąja šalimi?

– Didžiuojuosi, o ar garsinu Lietuvą – pati spręsti dar negaliu, tikiu, kad tai tik prasideda.

Ačiū už pokalbį.

Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS) yra nepriklausoma, nepolitinė, savanoriškumo pagrindu veikianti jaunimo organizacija, kurios pagrindinis tikslas – atstovavimas pasaulio lietuvių jaunimo interesams. 1972 m. Kento universitete, JAV oficialiai susikūrusi organizacija šiandien vienija 43 aktyvias jaunimo sąjungas ir bendruomenes visame pasaulyje bei yra įsteigusi atstovybę Lietuvoje. Minint Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų, inicijuotas projektas „Nepriklausomybės karta“, kuriuo bus pristatyti 25 herojai, gimę po 1990 m. kovo 11 d. PLJS projektą vykdo drauge su Užsienio reikalų ministerija ir naujienų portalu Delfi.lt.