Šiemet tikslinių studijų vietų numatyta 606. Mykolo Romerio universitetui jų atiteks 112, Aleksandro Stulginskio universitetui – 104, Vilniaus dailės akademijai – 61, Lietuvos sveikatos mokslų universitetui – 53, Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 38.
Priimant finansavimo sprendimus atsižvelgta į specialistų poreikį sektoriaus ar regiono plėtrai, aukštosios mokyklos profilį rengiant tam tikros srities specialistus, siūlomą studijų kokybę ir pastangas pritraukti studentus bei valstybės finansines galimybes. Aukštosios mokyklos, norinčios gauti tikslines studijų vietas, turėjo pagrįsti savo vykdomų studijų išskirtinumą ir susitarti su darbdaviais dėl būsimų specialistų poreikio ir įdarbinimo.
Skirstant tikslines studijų vietas menų studijoms, atsižvelgiama į meno atlikėjų poreikį valstybės mastu, studijų programos specifiką, kokybę ir galimybę pripažintiems menininkams atsirinkti stojančiuosius pagal savo kriterijus.
Nuo 2014 m. numatyta galimybė prie studijų finansavimo prisidėti ne tik darbdaviams, bet ir ministerijoms. Žemės ūkio ministerija jau antrus metus apmoka 90 procentų atrinktų universitetinių žemės ūkio studijų programų kainos.
Į tikslinę studijų vietą priimtas studentas po studijų turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o privatus darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas. Stojančiuosius per bendrąjį priėmimą atsirenka pati aukštoji mokykla. Tikslinėmis lėšomis taip pat gali būti apmokama studijų kaina jau studijuojantiems ir už mokslą mokantiems studentams.
Švietimo ir mokslo ministerijos parengtame Mokslo ir studijų įstatymo projekte planuojama, kad, finansuojant studijas, numatoma įtvirtinti valstybės užsakymo principą. Studentų priėmimą siūloma organizuoti valstybės finansuojamas studijų vietas planuojant smulkiau – ne tik pagal studijų sritis ir krypčių grupes, bet ir pagal atskiras kryptis, o menų studijose – ir pagal programas. Tai leistų efektyviau skirti biudžeto finansavimą valstybei reikalingoms specialybėms.