DOSJĖ:
Gimė: 1989 gruodžio 15 d. Šiauliuose
Zodiako ženklas: Šaulys
Išsilavinimas: Jungtinėje Karalystėje baigė Socialinės politikos ir politologijos studijas
Užimtumas: Jaunųjų porfesionalų programos „Kurk Lietuvai“ koordinatorė, visuomeninės organizacijos „Baltosio pirštinės“ valdybos pirmininkė
Augintinis: Trumpam priglaustas ir geriausiu draugu tapęs šuo Tobis
Perspektyvos: Daug į priekį neplanuoju. Žinau tiek, kad vieną dieną norėčiau tapti mama.
– Esate nepriklausomybės vaikas. Koks jūsų santykis su Lietuva?
– Lietuva man – atskiras pasaulis. Su niekuo nepalyginamas, niekuo nepakeičiamas. Tik išvykusi gyventi į Jungtinę Karalystę supratau, kiek daug Lietuva man iš tikrųjų reiškia, kaip jos ilgiuosi. Tada pradėjau kurti mažą Lietuvą aplink save – telkti vietos lietuvius. Su draugais įsteigėme Jorko lietuvių jaunimo sąjungą, universiteto lietuvių bendruomenę. Lietuvoje likusi šeima ir draugai turbūt galvojo, kad išprotėjau, o man tai buvo galimybė susikurti namus.
Kiekvieną kartą lėktuvui leidžiantis Vilniaus oro uoste ir girdint „Sveiki atvykę į Lietuvą, vietos laikas...“, – verkdavau kaip maža mergaitė. Visada žinojau, kad grįšiu!
– Kuo svajojote tapti, būdama vaiku? Ar svajonės pildosi?
– Visada norėjau tapti aktore arba žurnaliste. Su žurnalistais bendrauju pakankamai dažnai, į teatrą užsuku rečiau. Nepaisant to, džiaugiuosi tuo, ką veikiu dabar. JPP „Kurk Lietuvai“ ir visuomeninė veikla suteikia man galimybę daryti tai, ką mėgstu labiausiai – bendrauti su skirtingais žmonėmis ir daug ko iš jų išmokti.
– Kaip matote savo išsilavinimo ir karjeros galimybes Lietuvoje?
– Vaikystėje nuolat girdėjau žodžius: „Tavo karta pakeis Lietuvą“. Jokiu būdu nebuvau apsupta žmonių, nusivylusių Lietuva! Tiesiog išgirdusi šią frazę suklusdavau ir kažkuriuo metu šventai ja įtikėjau. Buvau paauglė su misija! (Juokiasi.)
Išvažiavau mokytis socialinės politikos todėl, kad tuo metu Lietuvoje tokių bakalauro studijų dar nebuvo. Norėjau į Lietuvą parvežti tai, kas jai gali būti naudinga.
Prisipažinsiu, nesu mačiusi savo diplomo. Jis guli stalčiuje, niekada taip ir neatplėštame voke. Žaidžiu savotišką žaidimą – kaip ilgai be jo išgyvensiu. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje jauni žmonės vis dažniau vertinami pagal savo nuveiktus darbus.
– Ar svarstėte ilgalaikės emigracijos klausimą? O galbūt išvažiavimą gyventi, dirbti užsienyje vertinate kaip šiandieninio pasaulio normą?
– Turėjau visas sąlygas likti Jungtinėje Karalystėje. Apsigynusi disertaciją gavau pasiūlymą dirbti socialinės politikos institute, konsultuojančiame Jungtinės Karalystės Vyriausybę socialinės politikos klausimais. Apsispręsti padėjo dėstytojas, priminęs man, kad pirmą dieną įžengusi pro universiteto duris visiems pranešiau, jog esu iš gražiausios pasaulyje šalies, kurios jaunoji karta mokosi tam, jog prisidėtų prie tos šalies ateities kūrimo.
Jungtinėje Karalystėje gyvena 60 milijonų žmonių. Lietuvoje – trys. Čia turi 20 kartų didesnį šansą iš karto atsidurti ten, kur nori. Lietuvos dydis dažnu atveju yra privalumas, neturėtume skųstis tuo, kad čia visi vieni kitus pažįsta. Verčiau pagalvokime, kaip savo turimas pažintis panaudoti geram tikslui.
– Esate kosmopolitė? Mėgstate keliones, kalbate užsienio kalbomis, lengvai pritaptumėte bet kuriame kontinente?
– Kitados bandžiau suskaičiuoti, iš kur kilę mano proseneliai ir kokių tautų kraujo turiu. Atrodo, kad kosmopolitiškumas turėtų būti užkoduotas mano kraujyje. Kita vertus, tikiu, kad žmogaus šaknys yra ten, kur jis gimė, užaugo. Buvau nuoširdžiai pamilusi Jungtinę Karalystę. Turėjau ten draugų, tikrai būčiau galėjusi gyventi, dirbti, kurti šeimą, tačiau Lietuvoje jaučiuosi visai kitaip. Žinau, kad būtent čia yra mano namai. Veikti Lietuvos labui yra tūkstančius kartų geriau nei jos ilgėtis.
– Kokios jūsų asmeninės savybės leido pasiekti tai, ką turite šiandien? Tai – įgimta, ar išlavinta? Ar galite paminėti „lietuviškas“ savybes?
– Niekada nesu lenkusi pirštų, galvodama apie savo savybes ar pasiekimus. Man tiek pat metų, kiek ir atkurtai Lietuvos nepriklausomybei – abi jau ne vaikai, bet iki brandos dar toli gražu! (Juokiasi.) Lietuva mokosi demokratijos, aš – kantrybės. Esu emocionali. Ir entuziastinga. Kai tikiu idėja – nesustosiu kol pati nepasakysiu, kad padaryta. Esu be galo dėkinga savo tėvams. Nežinau, ką daryčiau su tokiu vaiku kaip aš. Normalūs vaikai sportavo, piešė, grojo, kartais šventė, o aš amžinai dariau kokią nors revoliuciją.
– Koks lietuviškas simbolis jums yra brangiausias?
– Vytis! Norėčiau, kad jis puoštų Lietuvos vėliavą. Tai vienas seniausių mūsų šalies simbolių, įkvepiančių ir motyvuojančių eiti pirmyn. Retai, bet tenka išgirsti, kad niekas po vieną nieko gero dar nenuveikė. Tada sau primenu vienui vieną į priekį jojantį Vytį ir žinau, kad pavyks.
– Ar švenčiate valstybines šventes?
– Pradėjau švęsti būdama Jungtinėje Karalystėje, kai pamačiau, kiek daug džiaugsmo vietos lietuviams suteikia pasibuvimas kartu. Kurį laiką neturėjome Lietuvos vėliavos, tad pirkau geltonus marškinėlius, draugė davė žalią sijoną, radau raudonas pėdkelnes – reikėjo kažkaip suktis.
Paskutiniais studijų metais, pirmakursiai tyliai per naktį savo rankomis pasiuvo 20 m. ilgio trispalvę. Kovo 11-osios ryte atėjau daryti tradicine tapusios Jorko lietuvių nuotraukos ir negalėjau patikėti savo akimis. Pasididžiavimas, džiaugsmas ir supratimas, kad tavo darbas jau padarytas, bendruomenė veikia pati – viskas labai džiugino!
– Kas jus įkvepia kasdieniams darbams?
– Teigiamas pokytis ir matomi rezultatai: įgyvendinti JPP „Kurk Lietuvai“ projektai, į Lietuvą grįžtančiųjų entuziazmas keisti. Tai, kad „Baltosios pirštinės“ iš iniciatyvos tapo organizacija, vienijančia per tūkstantį savanorių. Ką tik pasaulį išvydusi iniciatyva „Tikime Laisve“, prie kurios iš karto prisijungė ir ambasadoriai, ir verslininkai, ir viusomeninkai, ir pasaulio lietuviai. Į Lietuvą yra nukreipta tiek daug teigiamų emocijų ir energijos, kad neišdrįsčiau suabejoti mūsų vienybe ir sėkminga ateitimi!
– Ar jaučiatės garsinanti Lietuvą savo darbais? Didžiuojatės savo gimtąja šalimi?
– Lietuvą garsina mūsų sportininkai, kultūros ir meno atstovai. Aš čia, Lietuvoje, kasdien stengiuosi, kad būtų tikslingai pritaikomos tarptautinės patirties turinčių jaunų profesionalų žinios ir patirtys. Kasdien nors po mažą, bet prasmingą darbą – toks mano tikslas.
Didžiuojuosi Lietuva ir džiaugiuosi turėdama galimybę prisidėti prie jos ateities kūrimo!
– Ačiū už pokalbį.
Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS) yra nepriklausoma, nepolitinė, savanoriškumo pagrindu veikianti jaunimo organizacija, kurios pagrindinis tikslas – atstovavimas pasaulio lietuvių jaunimo interesams. 1972 m. Kento universitete, JAV oficialiai susikūrusi organizacija šiandien vienija 43 aktyvias jaunimo sąjungas ir bendruomenes visame pasaulyje bei yra įsteigusi atstovybę Lietuvoje. Minint Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų, inicijuotas projektas „Nepriklausomybės karta“, kuriuo bus pristatyti 25 herojai, gimę po 1990 m. kovo 11 d. PLJS projektą vykdo drauge su Užsienio reikalų ministerija ir naujienų portalu Delfi.lt.
