Bet labiausiai Aistei sekasi aktorystė – jau pats pirmasis jos didelis vaidmuo pilnametražiniame filme, jaunatviškoje dramoje „Sangailės vasara“ (rež. Alantė Kavaitė) merginai pelnė pripažinimą.
2015 m. vasarį Berlyno kino festivalio metu A. Diržiūtė buvo apdovanota kaip viena iš 10-ties geriausių kylančių jaunųjų Europos kino aktorių. A. Diržiūtė specialų „European Shooting Stars“ apdovanojimą atsiėmė iš Holivudo žvaigždės Natalie Portman rankų.
„Būdama aktore gali kurti bet ką, panaudoti viską“, – viename savo interviu po prizo įteikimo sakė jaunoji lietuvių aktorė.
„European Shooting Stars“ atrankos komisija merginos talentą įvertino štai taip: „Aistė debiutavo „Sangailės vasaroje“ su tokiu pasitikėjimu, kad sunku patikėti, jog tai jos pirmas didelis vaidmuo. Aistė, filme suvaidinusi Austę – laisvos sielos mūzą, sugebančią išlaisvinti intravertišką pagrindinę heroję iš jos kiauto – sužavėjo mus visus. Ji suvaidino gyvybingą, linksmą ir visuomet tikrą merginą“.
DOSJĖ
Gimė: 1991 m. spalio 18 d., Vilkaviškyje
Šiuo metu: ruošiasi gintis vaidybos bakalaurą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Vaidmenys kine: Austė filme „Sangailės vasara“ (rež. Alantė Kavaitė), Agnė filme „Mes dainuosim“ (rež. Robert Mullan)
Vaidmenys teatre: Adela pagal F. Garcia Lorca „Bernardos Albos namai“ (rež. Ramunė Kudzmanaitė); Katerina Fiodorovna pagal F. Dostojevskio „Pažemintieji ir nuskriaustieji“ (rež. Velta ir Vytautas Anužiai).
Apdovanojimai: 2015 m. vasario mėn. – „European Shooting Stars“ apdovanojimas, įteiktas Berlyno kino festivalio metu; 2013 m. – Laimono Noreikos skaitovų konkurso nugalėtoja.
– Aiste, šiemet Lietuvos Muzikos ir teatro akademijoje baigsi aktorystės mokslus, bet jau pelnei „European Shooting Stars“ apdovanojimą, ėjai raudonu kilimu prestižiniuose JAV ir Europos filmų festivaliuose, sulaukei palankių kino kritikų atsiliepimų. Viso to neturi šimtai profesionalių aktorių. Ar supranti, kad nesapnuoji?
– „Žmogaus visi darbai tėra tik sapnas / Ir taip kaip sapnas jie pradingsta / Todėl aš noriu visą išnaudot / Tą laiką, kurs sapne man skirtas“, – cituoju Sigizmundą iš P. Calderono „Gyvenimas – tai sapnas“ su pritarimo šypsena. Sapnuoju nesapnuodama, tiesiog būnu ir geriu iš gyvenimo viską, ką tik galiu.
– Kas sukosi galvoje tuo metu, kai Berlinalėje gavai apdovanojimą iš „Oscarų“ laureatės, vienos talentingiausių ir protingiausių Holivudo žvaigždžių Natalie Portman rankų?
– Pirmoji aktorė iš Lietuvos, pelniusi „European Shooting Stars“ apdovanojimą – Tavo vardas Lietuvos kino istorijoje jau įrašytas. Ar nuo šio atskaitos taško braižai naujus savo gyvenimo ir karjeros tikslus?
– Žvilgsnis į horizontą buvo nukreiptas jau prieš apdovanojimą, judėjimo trajektoriją nors ir minkštu pieštuku, lengvu judesiu, bet bandžiau brėžti. Lietuvos kino centro, „Sangailės vasaros“ režisierės Alantės Kavaitės ir prodiuserių Živilės Gallego, Antoine Simkine parodytas pasitikėjimas ir netikėtai gautas apdovanojimas tik patvirtino, kad einu teisingai. Kaip ir anksčiau, žvelgiu į pasaulį atvirom akim, priimu džiaugsmus ir liūdesius, kurie mane ir kuria, judančią link savosios Saulės.
– Grįžkime prie Tavo pirmojo pilnametražio vaidybinio filmo. „Sangailės vasaros“ (rež. A. Kavaitė) pirmasis seansas Lietuvoje jau kovo 29 dieną, festivalyje „Kino pavasaris“. Kokios žiūrovų ir kino kritikų reakcijos tikiesi?
– Komunikuojančios.
– Filme Tau teko kūrybiškos ir linksmos merginos Austės vaidmuo. Austė padeda savo draugei Sangailei (akt. Julija Steponaitytė) įveikti aukščio ir kitas baimes. Iš kur pati semiesi drąsos vaidindama, kasdienybėje? Apskritai kas Tau yra drąsa?
– „Jei bijai – nedaryk, jei darai – nebijok“ – tai auksinė frazė, kažkada išgirsta iš vieno kurso vadovų Vytauto Anužio lūpų. Šie žodžiai man tapo tvirtu atskaitos tašku ir suteikė pasitikėjimo bei drąsos tiek scenoje, tiek kasdienybėje. Esmė slypi pasirinkime. Drąsa yra laisvė – laisvė yra drąsa.
– Filme „Sangailės vasara“ parodoma artima dviejų merginų draugystė, tarp jų gimstantis meilės ryšys. Tai Lietuvos kinematografijoje menkai paliesta tema. Ar manai, kad 25-taisiais metais po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo yra pats laikas atviriau ir garsiau kalbėti homoseksualumo tema?
– Kiekvienas „dabar“ yra tas „pats“ laikas. Visgi Lietuva vėluoja, tiek kalbomis šiuo klausimu, tiek atvirumu. Džiugu, kad pastaraisiais metais iniciatyvių ir atsakingų žmonių dėka vandenys pagaliau yra drumsčiami. Labai norėčiau tikėti, kad srovė nenunyks ir, kad ir mažomis bangelėmis, bet judėsim link intelektualios ir iš žibalinių lempų išsivadavusios tolerantiškos ir liberalios šalies.
– Taip pat sukūrei Agnės vaidmenį naujame vaidybiniame filme „Mes dainuosim“ (rež. R. Mullan), pasakojančiame apie tragiškus 1991-ųjų sausio įvykius Lietuvoje. Viename savo interviu pripažinai, kad Tau, kaip Nepriklausomybės laikų vaikui, galima tik numanyti, ką išvyveno šiuose įvykiuose dalyvavę žmonės. Istorija ir faktai neatskleidžia visos paletės realiai tuo metu išgyventų jausmų.
– Datos ir faktai tik sudeda taškus, o kiekvieno žmogaus subjektyvi istorija brėžia linijas tarp jų. Taškai – tai racionalioji istorijos dalis, o linijos – jausminė. Kaip šie pradai neįmanomi vienas be kito, taip ir linijos neįmanomos be taškų – tokios jungtys ir nupiešia pilną situacijos žemėlapį. Esu dėkinga už galimybę pamėginti tai išgyventi.
– Abejuose naujuose filmuose – „Sangailės vasara“ ir „Mes dainuosim“ – Tau tenka įsimylėjusios jaunos merginos vaidmuo. Kaip manai, kodėl režisieriai Tave mato būtent tokiame amplua?
– Nes jaučia mano dabartinio augimo etapo asmenybės branduolį, kuris sutampa su rūpestingos, vitališkos ir „drugelius skrandyje auginančios“ merginos amplua. Norėčiau palinkėti sau, kad ir ateinantys mano augimo etapai būtų įprasminti vaidmenimis, o galimybių „chameleonizuotis“ tik daugėtų.
– „Sangailės vasaros“ filmavimo metu Jūsų kūrybinės komandos vairuotojas Raimis ištarė tokią gražią frazę: „Gyvenimas yra geriau nei kola“. Turėtume labiau džiaugtis tuo gyvenimu?
– Taip, nes gyvenimas turi daugiau burbuliukų nei kola.
– Trys Tavo palinkėjimai Lietuvai, žyminčiai savo 25-ąjį gimtadienį atkūrus Nepriklausomybę.
– Matyti! Augti! Įkvėpti!
– Ačiū už pokalbį.
***
Kovo 11-ąją Lietuva minėjo 25-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines. Ta proga Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga pristato projektą „Nepriklausomybės karta“, pasakojantį apie jaunos ir Nepriklausomos kartos atstovus, garsinančius Lietuvą įvairiose srityse.
Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS) yra nepriklausoma, nepolitinė savanoriškumo pagrindu veikianti jaunimo organizacija, kurios pagrindinis tikslas – atstovavimas Pasaulio lietuvių jaunimo interesams. 1972 m. Kento universitete, JAV oficialiai susikūrusi organizacija šiandien vienija 43 aktyvias jaunimo sąjungas ir bendruomenes visame pasaulyje bei yra įsteigusi atstovybę Lietuvoje. Minint Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų, inicijuotas projektas „Nepriklausomybės karta“, kuriuo pristatomi 25 herojai, gimę po 1990 m. kovo 11 dienos. PLJS projektą pristato drauge su Lietuvos Užsienio reikalų ministerija ir naujienų portalu Delfi.lt.
