Vilniaus universitete vykusiose „Karjeros dienose“ paskaitą apie tai, kaip rengti šiuos dokumentus skaitę personalo paieškos ir atrankos „Alliance for recruitment“ specialistai Gediminas Kalaušis ir Andrius Francas atskleidė paslaptis, kaip tinkamai save pristatyti darbdaviui.
Anot jų, darbdaviai, siūlantys populiarų ir pakankamai paprastą darbą, pavyzdžiui, administratoriaus, per dieną sulaukia ir 200 gyvenimo aprašymų.
„Darbdaviai neturi laiko atidžiai skaityti kiekvieno CV. Dažniausiai jam peržiūrėti skiriama apie 20-30 sekundžių, per kurias darbdavys supranta, nori tą darbuotoją pasikviesti pas save ar ne. Kitur rašo, kad tas laikas – 6 sekundės. Iš tiesų tik tiek laiko turite užkabinti arba ne“, – pasakojo jie.
Išskirkite įgūdžius, kurie – naudingi darbdaviui
Anot G. Kalaušio, dažniausiai ateinantys į darbo pokalbį darbuotojai tikisi, kad darbdaviai jiems kažką duos, tačiau retai pagalvoja, kad ir patys turi kažką duoti.
„Visų pirma, reikėtų padėti darbdaviui suprasti, ką Jūs jam galite duoti, kokios yra Jūsų stipriosios savybės, kaip galite padėti jam kurti pridėtinę vertę, kurios dėka augtų ir įmonė, ir Jūs pats“, – pasakojo jis.
Anot specialisto, pats blogiausias variantas, kaip galima ieškoti darbo, siųsti tą patį savo gyvenimo aprašymą visur. G. Kalaušis patarė kiekvieną kartą jį pakoreguoti pritaikant atitinkamai darbo pozicijai ir darbdavio reikalavimams.
„Pavyzdžiui, jei darbdavys ieško asmens, kuris gebėtų dirbti komandoje, galite akcentuoti savo veiklą, tarkime, studentų atstovybėje, būreliuose, šokiuose ar chore. Tai yra komandinis darbas, kai tu negali būti lyderiu, turi būti su komanda, kad ji sėkmingai judėtų į priekį. Žiūrėdami į konkretų darbo pasiūlymą iškelkite savo įgūdžius, kurie galėtų būti vertingiausi“, – patarė jis.
6 dalys, kurios privalo būti CV
G. Kalaušis taip pat pristatė svarbiausias dalis, kurios privalo būti gyvenimo aprašyme: 1) specifinės žinios, įgūdžiai; 2) darbinė patirtis, pomėgiai, profesiniai pasiekimai; 3) sertifikatai, papildomi lankyti kursai; 4) pomėgiai; 5) asmeninė kontaktinė informacija ir 6) išsilavinimas.
„CV geriausia rašyti ne pasiėmus kaip pavyzdį „Europass'ą“, kuris, kaip mes sakome, yra blogiausias pavyzdys, koks tik gali būti dėl savo išdėstymo ir visų suvienodinimo. Darbdaviui visi kandidatai iš pradžių yra vienodi ir jei jie visi dar atsiųs vienodus CV, nė vienas iš jų neišsiskirs. Reikia išsiskirti originalumu“, – sakė jis.
A. Francas jam pritarė pridurdamas, kad „Europass'o“ dalis darbdavių net nesupranta.
„Pavyzdžiui, Amerikoje „Europass'o“ nėra. Samdantis vadovas, kaip kad labai dažnai būna globaliose kompanijose, atsiverčia tokį dokumentą ir sutrinka, kas čia per pasas? Geriausia siųsti arba CV, arba reziumė angliškai“, – patikino jis ir pridūrė, kad CV geriausia struktūrinti – tai padeda darbdaviui lengviau skaityti ir suprasti tekstą.
Kokią asmeninę informaciją pateikti CV?
Taip pat jis pabrėžė, kad labai svarbu CV nepamiršti pateikti savo kontaktinę informaciją: vardą ir pavardę, telefono numerį, el. pašto adresą, amžių ir gyvenamąją vietą.
„Kai kurie žmonės sako, kad informacija apie amžių – diskriminacija. Esą jei parašysiu amžių, darbdavys mano kandidatūrą atmes. Taip nėra. Bet kokiu atveju tą amžių galima išskaičiuoti, pavyzdžiui, žiūrit į mokyklos baigimo laiką.
Visuomet labai svarbūs ir kontaktai. Paskambinti neretam darbdaviui yra lengviau nei parašyti el. laišką, nes tam reikia kone visos dienos – kol parašai, kol sulaukti atsakymo, o galbūt darbdavys pokalbiui nori pasikviesti rytojaus rytą“, – pasakojo A. Francas.
Anot jo, svarbu nurodyti ir gyvenamąją vietą bent jau miesto tikslumu. Tiesa, pasak A. Franco, kartais net ir gatvės nurodymas yra privalumas.
Bando nuslėpti išsilavinimą – daro klaidą
Kalbėdamas apie išsilavinimą G. Kalaušis pabrėžė, kad būtina parašyti, ką ir kur asmuo yra baigęs.
„Yra tokių klientų, kurie didesnį dėmesį kreipia ne darbo patirčiai, o išsilavinimui. Daugelis darbdavių yra baigę aukštąsias mokyklas, todėl žino, kas slypi už tam tikrų jų pavadinimų. Pavyzdžiui, žino, kad viename universitete ruošia gerus kalbininkus, kitame – matematikus. Galbūt Jums atrodo, kad tai – nesvarbu, tačiau darbdaviui tai neretai rūpi.
Dažnai įmonės nurodo, kokio išsilavinimo žmogaus jiems reikia. Tam tikra prasme tai nurodo, kad žmogus dar jaunystėje pradėjo judėti tinkama kryptimi. Tokiu atveju galima suvokti žmogaus mąstymą, tai parodo, kad jis turi specifinių žinių.
Būtina nurodyti ir tai, kada baigėte mokslus. Galbūt mokykloje ilgiau užsibūna retas, tačiau mokantis aukštojoje mokykloje būna įvairių situacijų. Tai, kad žmogus sustabdė studijas irgi apie jį pasako tam tikrus dalykus. Žinoma, kartais tam yra pasiteisinimų“, – pastebėjo jis.
Papasakojo apie hobių svarbą
Kreipdamasis į jaunus žmones, kurie neturi daug darbo patirties, jis patikino, kad jaunuoliams svarbu darbdaviams kuo daugiau papasakoti apie papildomas veiklas, kuriomis jie užsiima.
„Tokie dalykai parodo apie žmonių organizuotumą, gebėjimą dirbti komandoje, komunikuoti su kitais įvairiais žmonėmis. Kartais žmogus nepamąsto, tačiau jam pabaksnojus pirštu pavyksta parodyti, kad jie iš tiesų turi labai gerų sugebėjimų“, – sakė jis.
A. Francas priminė, kad asmuo rašo ne universiteto, o gyvenimo aprašymą, tad svarbu nepamiršti paminėti ir to, ką veikėte mokykloje.
„Tie 12 metų, kai buvote mokykloje, yra labai svarbūs. Man visuomet įdomu ir tai, iš kokio miesto žmogus yra, nes tai irgi šį tą parodo. Dažnai pajuokauju, kad lietuviams kartais atrodo, kad Londonas yra arčiau nei Naujoji Akmenė, nors pastarajame mieste gali būti sudarytos puikiausios galimybės dirbti didelėje, tarptautinėje kompanijoje“, – pastebėjo jis.
Patarė išnaudoti vasaros atostogas
G. Kalaušis paminėjo, kad svarbu ir kuo daugiau domėtis, dalyvauti mokymuose, stažuotėse. Anot jo, neretai net nebūtina pateikti sertifikatus, užtenka tik papasakoti apie tokią veiklą.
Lygiai taip pat reikėtų elgtis ir jei dirbama buvo nelegaliai – to slėpti nepatariama. Arba jei karjeros pradžioje asmuo dirbo nekvalifikuotus darbus – tai gali parodyti, kad asmuo nebijo sunkaus darbo, jo atkaklumą, užsispyrimą siekti savo tikslų.
„Nesakau, kad reikia įrašyti, kad penktoje klasėje gavote diplomą už gražiausią atsineštą rudens gėrybę, tačiau būtina įvardyti tuos mokymus, kurie Jums asmeniškai leido patobulėti. Pavyzdžiui, baigtą muzikos mokyklą, nors ją lankėte ir prieš 20 metų, sportą, kuriuo užsiimate“, – sakė jis.
A. Francas pridūrė, kad mokymai taip pat parodo tai, kaip aktyviai domiesi sritimi, kuri patinka.
„Pavyzdžiui, jei žmogus sako, kad jam patinka dirbti su personalu, jo paklausiu, ką padarei papildomo, kad pagilintum žinias šioje srityje, bet jis neretai numykia, kad tam nebuvo laiko. Tuomet sakau: gerai, aišku. Kiekvieną savo žodį reikia paremti pasiekimais. Galbūt atsiras Petras ar Antanas, kuris kiekvieną savo vasarą, ketverius studijų metus kažką dirbo toje srityje ir štai, jie turi metus patirties“, – pastebėjo jis.
Trūkumu tampa ir socialiniai tinklai
Taip pat A. Francas atkreipė dėmesį ir į potencialių darbuotojų socialinius tinklus. Jis prasitarė, kad apie būsimą darbuotoją pasidomima patikrinant ir jo socialinių tinklų anketas, ir ieškoma informacijos Google.lt tinklalapyje.
„Kartą kalbėjome su mergina, kuri tikrai pasirodė labai šauni, tačiau pamatę jos „Instagram“ profilį, nustėrome. Kas antroje nuotraukoje ji rūkė žolę, rodė savo tatuiruotes. Į darbą ji nebuvo priimta“, – istoriją apie tai, kaip socialiniai tinklai pakenkė, atsiminė G. Kalaušis.
Anot jų, veikla socialiniuose tinkluose būsimą darbdavį gali paveikti ir teigiamai. Pavyzdžiui, jei bus atrasta bendrų domėjimosi sričių.
Reikia kuo išsamiau aprašyti savo pareigas
Paklaustas apie CV apimtį, A. Francas patikino, kad tai priklauso nuo klientų. Pavyzdžiui, darbdaviai iš Didžiosios Britanijos net nepradeda skaityti gyvenimo aprašymo, jei jis yra trumpesnis nei 5 puslapių.
„Darbdavys visuomet yra teisus, jei jis turi tokius reikalavimus, turime jo klausyti. Darbdaviams dažniausiai rūpi ne kuo ir kur tu dirbai, o ką konkrečiai darei darbe. Geriau jau įmonės atstovai tavo gyvenimo aprašymą sutrumpins, nei neras jame nieko naudingo. Pakankamai detaliai reikėtų papasakoti apie paskutinius savo darbus, kuriuose buvo ilgiausiai dirbta. Surašant projektus, kuriuose buvo dirbama, pasiektus rezultatus išsiplečia ir apimtis. Darbdaviui nereikalingas asmuo, kuris nuo 8 iki 17 val. buvo darbe, jam reikalingas asmuo, kuris sukūrė kažkokią pridėtinę vertę“, – pastebėjo A. Francas.
Tačiau G. Kalaušis pridūrė, kad svarbu, ne kiek parašyta, o kas parašyta. Jis pasakojo vieną kartą sulaukęs 40-ies puslapių gyvenimo aprašymo.
„Būna ir atvejų, kai žmogaus CV atrodo labai blogai, tačiau pasikvieti, pakalbi su juo ir jo sugebėjimai sužavi. Vis dėlto, kai pasiūlai tokį kandidatą darbdaviui, jis neretai nustemba, nes mato tą patį blogą CV. Parengti jį gerai yra labai svarbu“, – pastebėjo jis.
Meluoja kas antras – ar verta?
Paklausti, ar žmonės dažnai meluoja savo CV, jie patikino, kad taip elgiasi maždaug 50 proc. asmenų.
„Dažniausias melas – anglų kalba. Žmogus giriasi, kad anglų moka C1 ar C2 lygiu, bet jam paskambinus jis pradeda mykčioti, kad jam dar reikės tam pasiruošti“, – pasakojo A. Francas.
Anot jo, meluoti nereikėtų, nes yra tokių darbdavių, kurie ne tik paskambina į aukštąsias mokyklas ir buvusias darbovietes, bet ir patikrina potencialaus darbuotojo kredito istoriją, pasitikrina, ar jis nėra teistas.
Abu jie pabrėžė ir motyvacinio laiško svarbą. Jame reikėtų išsamiau papasakoti apie tai, kuo darbdaviui gali būti naudingas, nurodyti savo stipriąsias puses, trūkumus paversti minusais. Anot abiejų specialistų, geras CV ir motyvacinis laiškas yra raktai į sėkmingą karjerą.