Jei jaunuolis negali pasigirti turtingais tėvais ar santaupomis, bene vienintelis kelias staigaus praturtėjimo link jam – paskola. Šiuo metu galima gauti valstybės remiamas paskolas studijų kainai sumokėti ir gyvenimo išlaidoms padengti arba skolintis iš komercinių bankų, privačių kreditavimo įmonių.
Valstybė studentams skyrė beveik 19 mln. eurų
Jau pranešta, kad šiemet valstybės remiamas paskolas studentams teiks du bankai – „DNB“ ir „Swedbank“. Paskoloms jie pasiūlė 2,1 proc. maržą eurais.
Šiemet valstybė numato garantuoti iki 18,825 mln. eurų minėtų paskolų. Kaip DELFI informavo Valstybinio studijų fondo vyriausioji specialistė viešiesiems ryšiams Milda Papinigienė, už šiuos pinigus suteikiama apie 6-7 tūkst. paskolų.
„Pastebime, kad tendencijos keičiasi. Pastaraisiais metais paskolų suma šiek tiek augo. Tai reiškia, kad mažiau skolinamasi gyvenimo išlaidoms, kur yra nustatytos skolinimosi lubos, tačiau auga skaičius besiskolinančių mokslams studentų. Negaliu pasakyti, kiek asmenų iš viso yra paremiama, nes generuojame duomenis tik apie tai, kiek sudaroma paskolų sutarčių“, – sakė ji.
DELFI primena, kad studentai gali gauti 3 rūšių valstybės paramą: paskolą studijų kainai sumokėti, paskolą gyvenimo išlaidoms arba paskolą dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis. Paskoloms studijoms negali gauti užsienyje norintys studijuoti lietuviai.
Klaidos, dėl ko paskolos negauna
Teisės aktuose yra numatytos tik 2 sąlygos, kuomet nesuteikiama paskola: asmuo neturi teisės jos gauti (yra nestudentas, sustabdęs studijas, prašo paskolos studijų kainai, nors studijuoja valstybės finansuojamoje vietoje ir pan.) arba nevykdo finansinių įsipareigojimų pagal anksčiau sudarytas valstybės ar valstybės remiamų paskolų sutartis.
„Sudarydami sąrašus mes iš karto iš jų išbraukiame žmones, kurie turi nevykdomų įsipareigojimų mums“ – Valstybinam studijų fondui – pavyzdžiui, yra ėmę paskolas iki 2010 metų ir nevykdo savo įsipareigojimų: negražina paskolų, nemoka palūkanų. Taip pat dažnai būna, kad į mus kreipiasi tie asmenys, kurie neturi teisės gauti paskolos. Pavyzdžiui, jie paprašo paramos studijoms, tačiau jas sustabdo. Akivaizdu, kad sustabdžiusiems arba nutraukusiems studijas asmenims paskolos yra nesuteikiamos.
Yra buvę ir atvejų, kai už vaiką prašymą gauti paskolą pildo mama arba tėtis, seneliai, jie naudojasi savo elektronine bankininkyste. Tuomet mūsų sistema tą žmogų identifikuoja ne kaip studentą, aišku, toks žmogus paskolos taip pat negauna. Kitame etape, kai vyksta sutarčių pasirašymas, studento kreditų istoriją vertina ir bankai, jie lygiai taip pat turi teisę nesudaryti sutarties, jei įvertina, kad tai konkrečiu atveju – rizikinga. Kliūtimi gali tapti iš greitųjų kreditų imtos paskolos, lizingai“, – pasakojo specialistė.
Kyla diskusijos dėl grąžinimo terminų
Paskolas studijoms, M. Papinigienės teigimu, gali gauti ir dirbantys studentai arba tie, kurie turi geras pajamas gaunančius tėvus.
„Jokių apribojimų socialiniu pagrindu nėra. Visi studentai gali gauti paskolas nepriklausomai nei nuo jų pačių, nei nuo jų tėvų finansinės padėties“, – patikino ji.
Dėl paskolos studijoms galima kreiptis prašant jos metams arba kas pusmetį. M. Papinigienė patikino, kad visam studijų laikotarpiui paskolos yra neteikiamos dėl to, kad studijų metu nutinka įvairių nenumatytų aplinkybių. Pavyzdžiui, studijos stabdomos, metamos, pradedama mokytis kitoje srityje.
„Pagrindinis paskolų teikimas vyksta rudenį, tačiau studentai prašymus paskolai gali pateikti ir pavasario semestrui. Šiemet stojantys studentai dėl paskolų suteikimo turi kreiptis rugsėjo mėnesį. Tiesa, aukštosios mokyklos paprastai nurodo terminą, iki kada studentai turi susimokėti už studijas ir tas laikotarpis būna gana neilgas, tačiau įspėjus dėl imamos paskaitos, aukštosios mokyklos tikrai įmokų palaukia“, – dėmesį atkreipė ji.
Studentais nepasitiki
Paskolą grąžinti pradėti reikia po metų nuo studijų baigimo ar nutraukimo ir sumą sumokėti per 15 metų. Savo ruožtu kitose šalyse studentų paskolą prašoma grąžinti tik jiems įsidarbinus ar gaunant ne mažesnį nei nustatytą atlygį.
Yra diskusijų, kad tokį modelį reikėtų taikyti ir Lietuvoje, tačiau dėl to turi spręsti Švietimo ir mokslo ministerija. Iš jų kol kas jokių siūlymų apie tai negirdėti.
Savo ruožtu Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas DELFI sakė, kad studentai – viena iš rizikingiausių besiskolinančiųjų grupių, tad tikėtis jiems palankesnių skolinimosi sąlygų kol kas neverta.
„Jei studentas atsakingai renkasi specialybę kreipdamas dėmesį ne į tai, ar mokytis bus lengva, ar ne, o į darbo perspektyvas, tai paskolos grąžinimas po metų nėra didelė problema. Taip, 2,1 marža yra labai didelė, bet aš, kaip buvęs bankininkas, galiu pasakyti, kad studentai yra labai rizikinga kategorija. Pavyzdžiui, jei už studentą niekas nebuvo laidavęs, o jis emigravo, nieko iš jo neišsireikalausi. Būtent todėl tokia palūkanų norma ir nustatyta. Tačiau šį dalyką tikrai galima sutvarkyti, jei valstybė šiek tiek pakeistų sąlygas, kurias siūlo bankui. Tai yra pasiūlytų, garantuotų didesnę intervenciją. Teoriškai bankas gali siūlyti ir nulinę maržą, tačiau jie neturi patirti nuostolių“, – pastebėjo jis.
Studentus vilioja skolintis ir be valstybės garantijos. Ar pasitikėti?
Negavęs valstybės remiamos paskolos studentas gali kreiptis į greitųjų kreditų bendroves, bankus arba kredito unijas. Tačiau S. Besagirskas patikino, kad susivilioti jų pasiūlymais nereikėtų.
„Greitųjų kreditų palūkanų norma yra tokia, kad po penkių metų, nežinau, ką studentui reikėtų padaryti, kad jis paskolą galėtų atiduoti. Aš greitojo kredito neimčiau jokiais gyvenimo atvejais, tačiau studentui to uždrausti turbūt neįmanoma. Kai kuriems žmonėms pinigų gavimo greitis yra svarbiau nei palūkanų norma.
Kalbant apie bankų paskolas, galiu patikinti, kad studentas tikrai turės mokėti įmokas. Bankas paskolos mokėjimo neatidės, kaip kad su valstybės pagalba duodamos paskolos atveju. Nežinau, ar studentas gebės atiduoti tas įmokas. Tai yra visiškai nepriimtinas variantas studentui, kadangi kyla abejonių, ar tas įmokas jis sugebės grąžinti“, – pastebėjo S. Besagirskas.
Paklaustas, kaip jo manymu turėtų elgtis būsimas studentas, kuriam pritrūko pinigų studijoms, ekonomistas patikino, kad alternatyva imti paskolą yra labai puiki, tačiau reikia įvertinti kylančią riziką.
„Paskola yra rimtas įsipareigojimas, o pas mus nėra kultūros visiškai atsiduoti mokslui. Taip jau yra, kad dauguma studentų studijų metais dirba ar juos remia tėvai. Studentai visuomet kažkaip rasdavo būdų išgyventi. Ne paslaptis, kad kai kuriose aukštosiose mokyklose mokslo kokybė yra abejotina, todėl atsiduoti tam mokslui, iš kurio tikimasi labiau diplomo nei žinių, nėra priimtina. Manau, kad studentas turi apsispręsti, kas jam yra svarbu. Jeigu mokslai nėra tokie svarbūs, galbūt tuomet geriau kurį laiką padirbti ir tik tuomet stoti mokytis ar dirbti vakarais, tačiau imti paskolą taip pat nėra bloga alternatyva“, – sakė specialistas.