DELFI pasidomėjo, ką naujo šiemet siūlys didžiausios Lietuvos aukštosios mokyklos. Paaiškėjo, kad jau rugsėjį bus ruošiami farmacijos, italų filologijos, politikos ir ekonomikos, sveikatos informatikos, pramoninės biotechnologijos, energetikos technologijos ir ekonomikos, Europos Sąjungos tarptautinių santykių, renginių inžinerijos, verslo analitikos, aviacijos vadybos, statinių informacinio modeliavimo ir inovatyvios kelių ir tiltų inžinerijos specialistai.
Ryškėja ir įdomi naujovė – dalis studijų programų bus dėstoma anglų kalba. Moksleivius aukštosios mokyklos vilioja ir dvigubais diplomais.
Tačiau Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas įspėjo neapsigauti ir neužkibti ant aukštųjų mokyklų kabliukų. Anot jo, baigęs studijas daugelyje šių programų būsi pasmerktas nesėkmei.
VU ruoš farmacininkus ir italų filologus
Štai pavyzdžiui Vilniaus universitetas (VU) šiemet ruošiasi pristatyti 2 naujas studijų programas – farmacijos (vientisosios studijos) ir italų filologijos (bakalauro studijos). Šiuo metu programos yra perduotos į Studijų kokybės vertinimo centrą (SKVC), jei jos bus patvirtintos, pirmieji studentai į šias programas bus priimti jau šiemet.
„Universitetas yra strategiškai orientuotas į studijų kokybės kultūros puoselėjimą, ją laiko nuolatinio tobulėjimo ir teigiamų pokyčių akstinu, todėl naujas programas rengia gerai pasvėręs jų poreikį bei pasirengimą užtikrinti kokybę“, – sakė Akademinių reikalų prorektorius dr. Kęstutis Dubnikas.
Anot jo, farmacijos studijų programa šiemet buvo atnaujinta, nes nuo 2016 m., kai vaistininkų padėjėjai (farmakotechnikai) galės dirbti tik prižiūrimi vaistininkų, vėl išaugs šių specialistų poreikis rinkoje, o ruošiami jie tėra tik Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Be to, šios specialybės absolventai galės dirbti biotechnologijų sektoriuje.
Savo ruožtu italų filologijos studijas organizuoti buvo nuspręsta atsižvelgiant į studentų – jie išsakė tokį pageidavimą – ir darbdavių poreikius. Esą į universitetą dažnai kreipiamasi ieškant vertėjų, italų kalbos specialistų.
„Taip pat šiuo metu yra parengta jungtinė VU ir Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos Muzikos terapijos magistrantūros studijų programa. Šiuo metu taip pat recenzuojama parengta Audiovizualinio vertimo magistrantūros programa, beveik užbaigtos rengti dar 2 bakalauro ir 3 magistrantūros studijų programos. Priėmimas į šias programas bus paskelbtas bei pradėtas vykdyti, jei sulauks palankaus įvertinimo ir bus užregistruotos įregistruojama studijų mokymo programų ir kvalifikacijų registre“, – pasakodamas apie naujoves sakė K. Dubnikas.
Studentus vilios dvigubais diplomais
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atstovai pranešė, kad šiemet bus skelbiamas priėmimas į naują, anglų kalba vykdomą bakalauro studijų programą pasaulio politika ir ekonomika.
„Šios studijos unikalios, nes absolventai, baigę šios programos studijas, gaus dvigubą – politikos mokslų bakalauro ir ekonomikos mokslų – bakalauro diplomą. Taip pat šioje studijų programoje dėstys ne tik VDU dėstytojai, bet ir kviestiniai dėstytojai iš Jungtinių Amerikos valstijų, Europos Sąjungos šalių ir Azijos universitetų“, – sakė VDU Studijų marketingo tarnybos direktorė Justina Šimkevičiūtė.
Tik antrus mokslo metus bus dėstomos ir dvi studijų programos Menų fakultete – mados dizaino ir muzikos produkcijos. Programų trukmė – 3,5 m., jos bus dėstomos anglų kalba. Absolventai gaus VDU ir UCLan bakalauro studijų diplomus.
Tokius specialistus ruoš pirmi Lietuvoje
Pirmą kartą Lietuvoje šiame universitete bus ruošiami sveikatos informatikai. Tai tai jungtinė programa su LSMU. Anot universiteto atstovų, sveikatos informatikoje studentai galės rinktis vieną iš dviejų specializacijų – e. sveikatos technologijas arba biomedicininę informatiką. Besimokantiems e. sveikatos technologijų specializacijoje, bus siekiama suteikti kuo gilesnes informacinių e. sveikatos sistemų kūrimo ir duomenų analizės žinias. Biomedicininės informatikos specialistai gilins biomedicinines žinias ir specializuotis asmeninių mobilių sveikatinimo IT sprendimų kūrime.
Patrauklių magistro studijų ieškantys studentai galės studijuoti pramoninės biotechnologijos, energetikos technologijos ir ekonomikos arba Europos Sąjungos tarptautinių santykių studijų programose.
Naujos programos – ir tiksliukams, ir humanitarams
„Pramoninė biotechnologija yra labai sparčiai auganti gamybos sritis, Pramoninės biotechnologijos produktų mastas 2007 metais siekė 100 mlrd. eurų, ir užėmė 6 proc. pasaulio chemijos produktų rinkos, o 2012 metais – daugiau kaip 150 mlrd. eurų.
Energetikos technologijos ir ekonomikos studijų programos išskirtinumas – tarpdiscipliniškumas. Programos absolventų žinios energetikos ir ekonomikos srityse užtikrins darnią energetikos sektoriaus plėtrą, leis dirbti įvairiose energetikos sektoriaus įmonėse, sprendžiant tiek energetikos sektoriaus ilgalaikės plėtros ir planavimo klausimus, tiek ir atskiros įmonės ekonomiško apsirūpinimo energijos ištekliais klausimus, energijos poreikių prognozavimo bei rizikos vertinimo klausimus, energetikos rinkų valdymo ir reguliavimo klausimus.
Europos sąjungos santykių programoje, kuri bus vykdoma anglų kalba, kartu su Lietuvos studentais kviečiami studijuoti Rytų partnerystės šalių studentai, norintys išmanyti Europos Sąjungos integracijos klausimus. Programos absolventai gebės analizuoti skirtingas Europos Sąjungos integracijos dimensijas, įgytas žinias apie ekonominę, politinę, teisinę integraciją galės pritaikyti savo profesinėje veikloje; žinos kaip skirtinguose lygiuose daryti poveikį įgyvendinant ES vidaus ir išorės politikas; bus pasirengę dirbti daugiakultūrinėje aplinkoje; panaudodami įgytas žinias galės kurti Europos Sąjungos politikos turinį, dalyvauti praktiškai taikant ES instrumentus santykiuose su kaimyninėmis ir tolimesnių regionų valstybėmis“, – naujus mokslus pristatė KTU viešųjų ryšių projektų vadovė Agnė Garkauskienė.
Pokyčiai orientuoti į inžinierius
Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) naujų studijų programų taip pat daug – net 5. Moksleiviai galės rinktis renginių inžinerijos ir verslo analitikos studijų programas, jau baigę bakalauro studijas – aviacijos vadybos, statinių informacinio modeliavimo arba inovatyvios kelių ir tiltų inžinerijos magistro studijų programas.
Kaip sakė VGTU studijų prorektorius Romualdas Kliukas, šių specialistų poreikis šalyje – sparčiai auga.
„Lietuvoje sparčiai daugėjant festivalių, koncertų, spektaklių, valstybinių susitikimų ir augant šių renginių kokybės reikalavimams, išaugo specialistų, turinčių inžinerinių bei pramogų industrijų žinių ir gebėjimų, poreikis. Renginių inžinerijos specialistai, turėdami elektronikos, elektros, statybos, mechanikos, saugos žinių, išmanantys pramogų veiklas ir jų techninį įgyvendinimą galės organizuoti renginius, techniškai aptarnauti juos ir diegti inovacijas.
Verslo analitikos studijų programos sukūrimą lėmė praktinis šios srities specialistų poreikis. Įmonių vadovai ir pramonininkų konfederacijos vadovai yra ne kartą patvirtinę, kad tokio profilio specialistai Lietuvoje nėra rengiami ir kad įmonėms jų reikia: dabar verslo įmonėse dirba specialistai, kurie analitines kompetencijas įgijo savarankiškų studijų metu, seminaruose ar užsienio universitetuose.
Naujienos laukia ir magistrantų
VGTU šiemet ketina pasiūlyti Inžinerinės ekonomikos ir vadybos magistrantūros studijų programos specializaciją – aviacijos vadyba. Šios specializacijos tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos vadybos magistrus, įsisavinusius naujausias aviacijos ir vadybos mokslų bei metodologines empirinių tyrimų žinias. Jie gebės šias žinias taikyti vertindami sudėtingas aviacijos sektoriaus veiklos valdymo problemas ir objektyviai pagrįsdami jų sprendimus.
Statinio (pastato) informacinio modeliavimo sistemų plėtra ir intensyvus vystymas yra viena naujausių statybos inžinerijos ir architektūros sričių, prisidedančių prie aplinkos, transporto, statybos plėtros. Lietuvoje pradėjus populiarėti skaitmeninės statybos technologijoms, VGTU Statybos fakultetas šiemet pasiūlys naują studijų programą – Pastatų informacinis modeliavimas, kurios tikslas – parengti specialistą, gebantį numatyti šios sistemos diegimo ir vystymo strategiją projektavimo įmonės arba komandos mastu, kurti ir vystyti standartus, vadovauti ir koordinuoti projekto rengimo procesą.
Šiais metais stojantieji galės rinktis ir inovatyvios kelių ir tiltų inžinerijos jungtinę statybos inžinerijos krypties magistrantūros programą vykdomą kartu su Rygos technikos universitetu. Universitete bus rengiami kelių ir tiltų specializacijos magistrai, galintys formuoti, vertinti ir savarankiškai priimti efektyvius, moksliniais tyrimais pagrįstus kelių ūkio priežiūros ir plėtros sprendimus“, – sakė jis.
Pastebi kovą ne už protus, o už galvas
Savo ruožtu D. Arlauskas patikino, kad Lietuvos aukštosios mokyklos juda ne ta kryptimi, kuria reikėtų.
„Aukštosios mokyklos dabar tarsi žaidžia, kaip pasiūlyti geriau įpakuotą esą naują prekę, nors tos prekės ten galbūt ir nėra arba ji – sena. Tai yra nesąžininga. Manipuliuojama žmonių lūkesčiais, kurie galbūt nesupranta viso to žaidimo. Problema yra ta, kad Lietuvoje turime per daug universitetų ir kolegijų, todėl jie pradeda išsidirbinėti, sugalvoja kažkokias programas, kurios turėtų privilioti būsimus studentus. Vyksta kova už galvas. Ne už protus, o už galvas“, – pastebėjo D. Arlauskas.
Anot jo, šiuo metu labiausiai trūksta specialistų, kurie būtų susiję su viešuoju sektoriumi. Pasak jo, akivaizdu, kad reikia sukurti kažkokią programą, galbūt suformuoti valstybės užsakymą šioje srityje.
„Statistikai, analitikai, mokesčių apskaičiavimo specialistai, prokurorai – tokių asmenų dabar trūksta. Be to, viešasis sektorius niekada neišnyks, specialistų čia reikės nuolat. Kitos svarbios sritys – turizmas, medicina, atvykstamasis medicininis aptarnavimas, lazeriai, IT sektorius, trūksta inžinerinio mąstymo žmonių. Ne konkrečios inžinerijos srities, o mąstymo“, – kokia kryptimi turėtų judėti aukštosios mokyklos Lietuvoje, patarė jis.
Kodėl specialistai neranda vietos darbo rinkoje?
D. Arlauskas pastebėjo, kad Lietuvoje nėra apsispręsta, kur link norime judėti. Anot jo, šiuo metu vyksta kova tarp Švietimo ir mokslo ministerijos ir aukštųjų mokyklų.
„Svarbiausias dalykas turėtų būti, ar būsimi absolventai suras vietą darbo rinkoje. Tai, ką dabar daro kai kurios aukštosios mokyklos – priima visus studentus, jei tik jie gali susimokėti už studijas, akivaizdžiai rodo, kad aukštasis mokslas yra komercija. Ne taip svarbu, kaip specialistas bus paruoštas, svarbu, kad kuo daugiau asmenų būtų priimti studijuoti, kuo daugiau krepšelių, pinigų surinkta. Taip elgiantis tiesiog štampuojami specialistai, kurie sunkiai randa savo vietą darbo rinkoje“, – pastebėjo D. Arlauskas.
Tiesa, jis pasidžiaugė, kad vis populiarėja studentus mokyti anglų kalba. Anot jo, tai gali padėti lietuviams lengviau orientuotis rinkoje, lengviau rasti reikiamą informaciją, susipažinti su naujovėmis. Be to, taip į Lietuvą viliojami studentai iš užsienio.
Mato 2 dideles ydas
Tačiau apžvelgdamas naujas studijų programas jis pastebėjo du didelius minusus. Visų pirma, jam nepasitikėjimą kelia ir aukštųjų mokyklų gundymai iš karto įgyti du diplomus.
„Man, žmogui, kuris kasdien susiduria su kvalifikuotų specialistų poreikiu, tai kelia didžiulių abejonių. Kuo toliau, tuo labiau norima darbuotojų, kurie žino, ką daro, išmano savo darbą, o ne klaidžioja nuo vienos iki kitos srities. Neseniai aš turėjau kandidatę į darbą, kuri studijuoja dviejuose universitetuose – siekia išsilavinimo ir komunikacijos, ir teisės, tarpininkavimo srityje. Kai paklausiau jos, ko ji gyvenime nori, ji man ir atsakė, kad „kur prisitrinsiu, ten ir būsiu“. Todėl man daug abejonių kelia tai, kad galima išugdyti kelis specialistus viename asmenyje“, – pastebėjo jis.
Antra, D. Arlauskas patikino, kad kai kurių specialybiš atstovai turėtų būti ruošiami ne aukštosiose, o profesinėse mokyklose.
„Aukštosios mokyklos dabar pradeda virsti amatininkų ruošyklomis. Universitetai dabar dažnai išgirdę apie vienas ar kitas studijų programas bando sukurti kažką panašaus, priderinti kažką, kad žmonės eitų į aukštąsias mokyklas. Man tai atrodo gėdos kelias, toks kelias yra ganėtinai baisus ir negali tenkinti darbo rinkos poreikių“, – mano jis.
