Kovo 11-ąją Lietuva minės 25-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines. Ta proga Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga pristato projektą „Nepriklausomybės karta“, pasakojantį apie jaunos ir nepriklausomos kartos atstovus, garsinančius Lietuvą įvairiose srityse.
DOSJĖ:
Gimė: 1990 06 11 Tauragėje
Šeimos padėtis: Nevedęs ir neturi vaikų
Išsilavinimas: Šiaulių S.Sondeckio menų gimnazija, „London RAM“ Pirmojo laipsnio bakalauro diplomas, LRAM pedagogikos diplomas
Profesija: Akordeono atlikėjas
Perspektyvos: artėjančių koncertų grafiką rasite čia: www.facebook.com/MartynasOfficial
arba www.martynasmusic.com
Hobis: Vis dar ieškomas.
- Esate nepriklausomybės vaikas. Koks jūsų santykis su Lietuva?
- Lietuva man yra namai. Visada taip buvo. Net kai studijuodamas gyvenau Londone, niekada neturėjau minties išsižadėti savo šalies. Mano santykis su Lietuva pamatiniu požiūriu ir yra toks, jog aš jaučiuosi jai reikalingas lygiai taip pat, kaip ji reikalinga man. O pasaulis man atviras, nesvarbu iš kur prasidėtų mano kelionė.
- Kuo svajojote tapti, būdamas vaiku? Ar svajonės pildosi?
- Norėjau būti autobuso vairuotojas. Akivaizdžiai neišsipildė.
- Kaip matote savo išsilavinimo ir karjeros galimybes Lietuvoje?
- Patriotiški jausmai niekada neužgoš logikos. Taigi, išsilavinimo galimybės Lietuvoje yra tikrai ne kokios. Tikiu, kad yra gerų mokyklų ir gerų specialistų, paruošiančių jaunus profesionalus ir negadinančių jiems gyvenimo. Tačiau net ir mano aplinkoje pasigirsta įvairių neigiamų dalykų apie mokytojų kompetencijos trūkumą, apie darbo santykių ir komunikacijos spragas, kartais netgi ir apie elgesio normų nesilaikymą.
Tai mane šokiruoja. Faktas, kad tada net ir savo kolegoms ar draugams nepatariu studijuoti čia, nes kitur jie taps vertingesni ir naudingesni savo talentu ir žiniomis. Vis dėlto, mano paties situacija buvo pakankamai sėkminga, kadangi mane lydėjo geri pedagogai, pasišventę ir minučių neskaičiuojantys. Bet žinau, kad mano atveju tiesiog šypsojosi sėkmė, nors buvo ir labai ekstremalių išimčių. Tačiau čia norėčiau pats sau iškelti retorinį klausimą: ką aš galėčiau padaryti, kad situacija būtų geresnė? Labai norėčiau kuo nors prisidėti, bet ar man pakanka patirties, kompetencijos ir galios? Vargu. O karjeros klausimais muzikantai visada turi siekti tarptautinio pripažinimo.
- Ar svarstėte ilgalaikės emigracijos klausimą? O galbūt išvažiavimą gyventi, dirbti užsienyje vertinate kaip šiandieninio pasaulio normą?
- Mano atveju darbas užsienyje vyksta kas antrą dieną. Per pastarajį mėnesį aš turėjau 12 tarptautinių skrydžių – manau, tai nemažai pasako. Kaip muzikantas, noriu atstovauti savo šalį ir matau save kuo puikiausiai gyvenantį. Bet nesakau „ne“ ir gyvenimui užsienyje, juolab kad ir gyvenu viena koja Londone.
- Vargu, ar lietuviai gali vadintis kosmopolitais. Mes neturime didelių miestų, mūsų šalis nėra plačiai industrializuota… Juk už sostinės, be kitų miestų - miškai ir laukai, kuriuose - karvės ir avys… Ir tai yra didžiąja dalimi mūsų šalies pagrindinė veikla. Bet ar reikia būti kosmopolitu šiais laikais? Manau, svarbiausia ne etiketė, o faktai. Svarbu siekti gero išsilavinimo, patirties, sugebėti kritiškai vertinti situacijas, jas spręsti ir eiti teisingu keliu.
Ar pritapčiau bet kuriame kontinente? Tikrai nemanau. Save vadinu europiečiu ir man čia geriausia. Bet su pasimėgavimu lankausi ir Azijos šalyse, ir JAV - darbo reikalais. Dar nesu aplankęs Pietų Amerikos, o man tai, ko gero, turėtų būti labai artimas žemynas.
- Kokios jūsų asmeninės savybės leido pasiekti tai, ką turite šiandien? Tai – įgimta, ar išlavinta? Ar galite paminėti „lietuviškas“ savybes, kurių turite?
- Tikrai turiu žemaitiško užsispyrimo, bet tuo pačiu per pastaruosius šešis metus studijuodamas ir dirbdamas su daugybe muzikos industrijos „ryklių“ išmokau ieškoti kompromisų. Manau, man padėjo drąsa, pasitikėjimas ir tikėjimas. Geranoriškumas ir nesavanaudiškumas. Bet didžiausią vaidmenį, ko gero, atlieka talentas ir gebėjimas komunikuoti.
- Koks lietuviškas simbolis jums yra brangiausias?
- Pirmiausia į galvą ateina Vyčio vaizdinys. Tai simbolis su proveržiu ir pasitikėjimu.
- Ar švenčiate valstybines šventes?
- Taip.
- Kas jus įkvepia kasdieniams darbams?
- Kasdienams darbams įkvėpimo nereikia - reikia kantrybės ir laiko. O įkvėpimas man gali būti geras koncertas, spektaklis, opera, knyga ar tiesiog žmogus.
- Ar jaučiatės garsinantis Lietuvą savo darbais? Didžiuojatės savo gimtąja šalimi?
- Jeigu atsakyčiau kad ne, matyt, atrodytų kiek kvailai? Žinoma, kad taip. Jaučiuosi pakiliai kiekvieną kartą lipdamas į tarptautinių festivalių scenas ir Lietuvos vardą nešdamas sau ant pečių. Taip pat jaučiuosi įpareigotas tai daryti gerai ne tik dėl savęs bet ir dėl savo šalies įvaizdžio.
- Ačiū už pokalbį.
Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS) yra nepriklausoma, nepolitinė, savanoriškumo pagrindu veikianti jaunimo organizacija, kurios pagrindinis tikslas – atstovavimas pasaulio lietuvių jaunimo interesams. 1972 m. Kento universitete, JAV oficialiai susikūrusi organizacija šiandien vienija 43 aktyvias jaunimo sąjungas ir bendruomenes visame pasaulyje bei yra įsteigusi atstovybę Lietuvoje. Minint Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų, inicijuotas projektas „Nepriklausomybės karta“, kuriuo bus pristatyti 25 herojai, gimę po 1990 m. kovo 11 d. PLJS projektą vykdo drauge su Užsienio reikalų ministerija ir naujienų portalu Delfi.lt.
