Visuomenės sveikatos specialistai siekia, kad ligos neplistų ir rekomenduoja tokiu laikotarpiu pasaugoti vaikus, tačiau spręsti palieka patiems tėvams.
Sargdinti specialiai ar saugoti?
„Voveraitės“ keliose grupėse vaikai iš pradžių ėmė sirgti vėjaraupiais. Karantinas dėl šios ligos truko dvi savaites, o po to sekė dar viena – dėl skarlatinos. Tėvams galvos skausmą kelia rūpestis, kur palikti vaikus, juk ne visi turi rūpestingas močiutes ar išgali pasamdyti auklę.
Visuomenės sveikatos specialistai įspėja, kad vėjaraupiai – labai greitai oro lašeliniu būdu plintanti infekcija, kuri yra sunkiai valdoma. „Jeigu vaikų grupėje nustatomi daugiau nei du vėjaraupių atvejai, griežtų priemonių netaikoma, vaikai jau gali būti priimami į grupę, tačiau tuo piktnaudžiauti nereikėtų“, – teigia Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus l. e. p. vedėja Rita Švambarienė.
Anot jos, vaikai vėjaraupiais labai greitai užsikrečia, juk nežinia, kokiu momentu kontaktuota su sergančiuoju, laki infekcija plinta net koridoriuose.
Susidariusią nuomonę, kad geriau tegul vaikai suserga vėjaraupiais anksčiau, nes vyresniame amžiuje gali būti skaudesnės ligos pasekmės, specialistė vadina pagrįsta. Taigi, tėvams spręsti, ar vesti vaiką ir sargdinti, ar pasaugoti.
Neišgydytas vaikas – infekcijos šaltinis
Skarlatina – ne virusinė, o bakterinės kilmės infekcija, kurią sukelia streptokokas. Specialistai teigia, kad šios ligos sukėlėjų nešiotojais yra apie penktadalis žmonių, tik ne visi šia liga suserga.
„Geriau būtų, kad į grupę nebūtų priimami naujai atėję vaikai. Kiekviena įstaiga turėtų pakalbėti su tėveliais individualiai, paieškoti galimybių palaikyti vaiką inkubaciniu periodu kažkur kitur. Skarlatina paprastai gydoma antibiotikais. Po dienos dviejų vartojant vaistus paprastai bakterija žūsta ir būtų galima vaiką vesti į darželį, tačiau ne paslaptis, kad vaistus tėvai ne visada duoda ir neišgydytas vaikas gali vėl tapti infekcijos šaltiniu, todėl geriau nevesti vaiko visą savaitę“, – sako R. Švambarienė.
Užsikrėsti skarlatina galima taip pat oro lašeliniu būdu, per nešvarias rankas, indus, dulkėtus paviršius.
Sergamumas Šiaulių mieste
2015 m. sausį fiksuoti 32 vėjaraupių atvejai, vasarį – 15, 2014 m. – 900 atv., 2013 m. – 400 atv.
Sergamumas skarlatina – mažesnis. 2015 m. vasario mėnesį – 7 atvejai, sausį – 8. Praėjusiais metais – 85 atv., 2013 m. – 56 atv.
Apie vėjaraupius
Ligai būdinga 37,5-38,5 laipsnių temperatūra. Vaikas tampa vangus, blogiau valgo ir miega, išberia spuogeliais, atrodančiais kaip dėmelė, o po to virstančiais pūslelėmis, vėliau – šašeliais.
Toks bėrimas atsiranda ant veido, plaukuotos galvos dalies, liemens, rankų, kojų. Neretai išberia burnos gleivinę, lytinius organus. Pūslelės greitai trūksta ir susidaro kraujuojančių opelių, kurias skauda.
Išbertas vietas labai stipriai niežti. Beria 3-4 ir net iki 7 dienų. Po šašelio dar kokius 3 mėnesius gali likti dėmelė, kuri vėliau išnyksta. Paprastai randų bėrimo vietose nelieka. Kadangi vaikas labai kasosi ir dažnai nusidrasko iki žaizdelių, į kurias patenka nešvarumų, neretai spuogeliai supūliuoja, o išgijus, jų vietose lieka randelių.
Apie skarlatiną
Šiai ligai būdinga aukšta temperatūra nuo 39 iki 40 laipsnių. Vaikui skauda gerklę, galvą, pilvą, pykina, kartais jis vemia. Parausta, paburksta tonzilės, ant jų dažnai atsiranda apnašų, padidėja, pasidaro skausmingi kaklo limfmazgiai. Ant liežuvio atsiranda gelsvai baltų apnašų. Po kelių dienų liežuvis pasidaro panašus į avietę.
Praėjus pusei paros ar parai visą kūną (ypač pažastis, kirkšnis, pakinklius, alkūnių linkius) išberia smulkiomis raudonomis susiliejančiomis dėmelėmis. Veidas pasidaro ryškiai raudonas, pabalusi lieka tik oda ties nosimi ir smakras (vadinamasis skarlatinos trikampis).
Bėrimas laikosi nuo kelių valandų iki 8-10 dienų. Po išbėrimo praėjus kelioms dienoms jis nyksta, temperatūra mažėja. Antrą ligos savaitę kaklo, liemens, ausų, kojų ir rankų oda pradeda šerpetoti, delnų ir padų – luptis.