„Lietuvos žinios“ rašo, kad pirmasis Baltarusijos prezidentas, opozicijos lyderis Stanislavas Šuškevičius kreipėsi į Lietuvos politikus, prašydamas spręsti krizinę situaciją vadovybėje, kuri esą verčia šią įstaigą Rusijos penktąja kolona. Universiteto vadovas savo ruožtu tikina, kad Baltarusijos opozicija tokiu būdu maskuoja savo neveiklumą.

Stanislavas Šuškevičius

„Baltarusiškasis Europos humanitarinis universitetas (EHU) - vienintelis Europoje universitetas tremtyje, padedamas ir remiamas Lietuvos, - neturi virsti prorusiška penktąja kolona. Šiandien universiteto bendruomenė renka rektorių, bet nebegali išrinkti tokio, kuris grąžintų EHU į pagrindinį kelią - baltarusiškąjį europiniame kontekste. Buvęs rektorius Anatolijus Mikhailovas jau susikūrė unikalų postą - universiteto prezidento. Jį užėmęs įsitvirtino šios aukštosios mokyklos autoritarinio valdymo viršūnėje. Kandidatai į rektoriaus postą, kurie gali būti išrinkti neskaidriu būdu, bus tik statytiniai. Taip EHU įtvirtinamos sąlygos ilgalaikiam antibaltarusiškumui, antidemokratiškumui ir iš esmės antieuropietiškumui", - viešame laiške Lietuvos politikams rašo S. Šuškevičius.

Anatolijus Michailovas
Foto: DELFI / Audrius Solominas

EHU prezidentas A. Mikhailovas savo ruožtu negaili kritikos Baltarusijos opozicijai, kuri esanti susiskaldžiusi, bejėgė ir nesugebanti pateikti racionalių siūlymų, kaip reformuoti šalį. „Kur kas lengviau kaltinti kitus neegzistuojančiomis nuodėmėmis ir siūlyti daryti tai, ką patys ir daugybė kitų galėjo padaryti, bet nepadarė tinkamu laiku. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje buvo galimybė įkurti dešimtis universitetų įvairiam skoniui, bet kažin kodėl ta galimybe nepasinaudojo tie, kurie dabar linkę mokyti kitus", - nurodė jis

Panašius nuogąstavimus, kaip ir S. Šuškevičius, dėl užsitęsusios krizės EHU, kurios priežastimi įvardijamas akademinės savivaldos sunaikinimas bei uždaros autoritarinės administracinės sistemos sukūrimas, ir naujojo rektoriaus rinkimų išsako viešą laišką išplatinę beveik 50 Baltarusijos mokslo, meno, visuomenės veikėjų, tarp jų - žmogaus teisių gynėjas Alesius Beliackis, rašytoja Svetlana Aleksijevič, istorikas Vladimiras Orlovas, Baltarusijos Helsinkio komiteto pirmininkas Olegas Gulakas, laikraščio „Naujoji banga" redaktorė Svetlana Kalinkina ir kiti.

Administracijos vykdomą pertvarką surengę EHU dėstytojai tikino, kad norima atsikratyti profesūros iš Baltarusijos, nes taip esą rengiamas kelias A. Mikhailovui ar jam artimam asmeniui į naujo rektoriaus postą, ir nušalinti potencialius konkurentus.

Buvęs pirmasis nepriklausomos Baltarusijos vadovas S. Šuškevičius įsitikinęs, kad po represijų tremtyje veiklą atnaujinusi aukštoji mokykla neišlaiko baltarusiškojo indentiteto puoselėjimo europiniame kontekste egzamino. „Iš universiteto pamažu buvo išguiti dėstytojai, koncentravęsi į dėstymą ir mokslinius tyrimus baltarusiškąja kryptimi, specialistų ateities demokratiškai Baltarusijai ugdymą. „Baltarusiškumas" jau priešpriešinamas „europietiškumui", pamirštama, kad nuo pat pradžių EHU buvo politinis švietimo projektas, kuriame europietiškumas - tai standartai ir vertybės, o baltarusiškumas - strateginis lavinimo tikslas. Galų gale viskas išvirto į akademinio proceso rusifikaciją, o ateityje tai gresia persiorientavimu į Rusijos studentų, turinčių daugiau finansinių galimybių susimokėti už mokslą EHU nei Baltarusijos jaunimas, poreikių tenkinimą", - apgailestavo jis.

Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis, anksčiau bendradarbiavęs su EHU, neslepia girdėjęs, kad ši aukštoji mokykla pirmiausia kritikuojama dėl esą įsigalinčio autoritarizmo, menkų ryšių su Baltarusijos „švelniąja" opozicija, ieškančia galimybių veikti dabar egzistuojančioje tos šalies politinėje sistemoje, taip pat dėl nevykdomos pagrindinės misijos - baltarusiškumo puoselėjimo.

Gintautas Mažeikis

„Prisiminkime: į Vilnių su EHU išvažiavo tie intelektualai, kurie nesutiko su autoritariniu Aleksandro Lukašenkos režimu. Jie išsivežė labai gražias vizijas - plėtoti demokratinį dialogą su įvairiomis opozicinėmis jėgomis ir bendradarbiauti su Lietuvos visuomene. Tačiau EHU susidūrė su labai dideliu iššūkiu - niekaip negalėjo lengvai priimti mūsų šalies mokslo politikos, todėl kilo įtampa samdant darbuotojus Lietuvoje. Kitas dalykas - kadangi A. Lukašenka šiuo metu Baltarusijos mokyklose po truputį pradėjo diegti baltarusių kalbą, o EHU kuriam laikui užsižaidė su Maskvos ir Sankt Peterburgo intelektualais, kurių dalis anaiptol nebuvo opozicijoje Vladimiro Putino režimui, universitetas galų gale tarsi liko be pagrindinio tikslinio orientyro. Tai ypač išryškėjo, kai iš jo pasitraukė tokie žymūs mokslininkai kaip Andrejus Lavruchinas, Olga Šparaga ir kiti, protestuodami prieš, jų teigimu, autoritarinius valdymo principus", - "LŽ" sakė profesorius.