Kaip išmokti užsienio kalbą? Per kiek laiko tai pavyks padaryti? Kada geriausia pradėti mokytis ir kaip susidūrus su problemomis visko tiesiog nemesti? Į šiuos klausimus sutiko atsakyti DELFI kalbinti specialistai.

Vaikai išmoksta tarsi savaime, suaugusieji turi daug ir sunkiai dirbti

Lietuvos edukologijos universiteto Anglų filologijos katedros vedėja doc. dr. Eglė Petronienė norinčius išmokti kalbų įspėjo nesusigundyti nesąžiningų mokytojų ar kalbų mokymo įstaigų vilionėmis, kad svetimą kalbą be didelio vargo galima išmokti vos per kelias savaites. Anot jos, norint išmokti iki tol nemokėtą kalbą reikia daug ir sunkiai dirbti.

„Visų pirma, svarbu turėti tikslą. Konkrečiai žinoti, kam ir kodėl aš mokausi kalbos. Didelė besimokančių problema yra ta, kad jie nesuvokia, kiek pastangų į mokymosi procesą reikia įdėti. Savaime kalbos neišmoksi. Todėl, antra, reikia nusiteikti rimtai dirbti. Trečia, mokytis įvairiai ir visur. Labai svarbu turėti ir gerą mokytoją, ir gerą vadovėlį, ir žiūrėti filmus ta kalba, ir stebėti užrašus, reklamas, nevengti bendrauti su ta kalba kalbančiais žmonėmis“, – patarė E. Petronienė.

Ji pripažįsta, kad geriausia užsienio kalbų pradėti mokytis dar vaikystėje. Specialistės teigimu, vaiką kalbų galima pradėti mokyti jau nuo 4 metų. Tokio amžiaus jie lengvai įsimena naują informaciją.

„Vaikai yra imlesni, jų smegenys veikia kitaip. Mokslininkai yra įrodę, kad jaunystėje tam tikra smegenų dalis savaime priima informaciją, ko niekaip negali nutikti jau brandaus amžiaus žmogui. Todėl suaugus mokymosi procesas turi vykti valingai ir sąmoningai“, – sakė ji.

Specialistės teigimu, sėkmingai išmokti naują kalbą galima ir pas privatų mokytoją, ir bendrovių organizuojamuose kursuose. Svarbu   tinkamai nusiteikti ir pasiryžti daug dirbti savarankiškai.

„Žmogus turi būti nusiteikęs nuolat įvertinti save, stebėti progresą, trūkumus, atvirai bendrauti su mokytojais ir mokymosi proceso nebaigti uždarius mokyklos duris. Reikia keliauti, bendrauti, skaityti, klausyti, stebėti – dalyvauti kuo įvairesnėje su ta kalba susijusioje veikloje. Tuomet bus pasiektas pats geriausias rezultatas“, – patarė ji.

Nudega, nes kreipiasi ne ten, kur reikia

Edukacinės bendrovės Kalba.Lt vadovas ir profesionalus karjeros konsultantas dr. Rytis Jurkėnas DELFI sakė jaučiantis, kad vis daugiau žmonių domisi kalbų mokymusi. Pavyzdžiui, šį rudenį į juos kreipėsi 20 proc. daugiau žmonių nei praėjusiais metais.

„Visuomenėje jau yra susiformavusi nuostata, kad bent vienos užsienio kalbos mokėjimas yra privalomas kaip dantų valymas rytais. Kiekvienais metais pas mus ateina žmonės, kurie mokėsi pas mokytojus ar organizacijose, kurios neužtikrina progreso matavimo, o kartu ir neišmoko kalbos. Žmonės išleidžia pinigus, ir jiems susiformuoja nuomonė, kad „tai ne man“, „aš negabus kalboms“ ir panašiai. O iš tiesų tinkamam kalbų mokymui būtina tinkama metodika. Juk jūs kai perkate bilietą autobusu į Palangą, tikitės ten ir patekti? Taip ir su kalbų mokymu – jei sumokėjai pinigus, tai per tam tikrą laiką turi ir išmokti“, – įsitikinęs R. Jurkėnas.

Jo atstovaujamoje edukacinėje bendrovėje galima išmokti daugiau kaip 20-ies užsienio kalbų. Pačia populiariausia kalba vis dar lieka anglų, tačiau į penketuką jau patenka ir prancūzų, ispanų, vokiečių, norvegų kalbos.

„Labai arti penketuko yra ir sparčiai auganti rusų kalba, nes jaunoji karta jos jau nebemoka, o darbo rinka diktuoja poreikį“, – pastebėjo R. Jurkėnas.

Pažadais vilioja lengvatikius

Anot jo, žmogui, kuris nori išmokti naują kalbą labai svarbu ne tik tinkamai pasirinkti šią paslaugą siūlantį tiekėją, bet ir mokytis pagal tinkamą metodiką.

„Mokymosi procesas gali būti labai įvairus. Mokslas yra įrodęs, kad pats efektyviausias mokymasis yra tuomet, kai pamokos klasėje derinamos su interaktyviais mokymosi būdais – vaizdo medžiaga, filmais, muzika, gyvais pokalbiais. Pastaruoju metu labai daug kalbama apie mokymosi internetu galimybę. Tai labai plati sfera, bet pagrindinis iššūkis – niekas nekontroliuoja ir nematuoja progreso, todėl neretai krenta besimokančiojo motyvacija ir nebūna pasiekiamas progresas. Šiuo metu pasaulyje kiekvienais metais pristatoma po naujieną, kuri leidžia naują kalbą išmokti „greitai“, „be pastangų“, „labai nebrangiai“, tačiau tai – tik vilionės lengvatikiams arba tiems, kurie vis dar tikisi, kad galima išmokti kalbą, neįdedant pakankamai pastangų“, – pastebi specialistas.

Jis patikino, kad per tris metus, kol dirba vadovu, nėra sutikęs nė vieno žmogaus, kuris svetimą kalbą išmoktų per neadekvačiai trumpą laiką, pavyzdžiui, kelias savaites.

„Kalbant apie laiką, reikalingą išmokti kalbą, reikėtų visų pirma atsakyti, kokį lygį norime pasiekti. Taip pat labai svarbu, kokia tai bus kalba ir ar tai bus pirmoji, antroji, trečioji ir t.t. užsienio kalba besimokančiajam. Esame oficialus „Cambridge“ egzaminų centras, todėl, esame pastebėję, kad asmeniui, kuris iki tol kalbos nemokėjo, pasiekti kalbos lygį, kuris leistų mokytis užsienio universitete – mažiausiai B2 –, reikia intensyviai mokytis maždaug metus. Tačiau jei žmogus nori susikalbėti elementariomis frazėmis Ispanijoje atostogų metu ir jau moka kelias užsienio kalbas jam ir kelių savaičių intensyvūs kursai jau gali duoti apčiuopiamą naudą“, – pastebėjo jis.

Profesionalo pagalba – būtina

Kiekvienam, norinčiam išmokti svetimą kalbą, jis siūlo atkreipti dėmesį į tris dalykus: mokymo įstaigos ar mokytojo reputaciją, ar yra matuojamas progresas ir kaip bei kokia metodika yra naudojama.

„Labai dažnai pas mus ateina žmogus ir sako: „Anglų kalbos mokiausi metus laiko“, tačiau kai mes jo paklausiame, kaip pasikeitė jo žinių lygis, jis nieko negali atsakyti“, – pastebi R. Jurkėnas.

Yra atvejų, kai mokytis užsienio kalbų lietuviai vyksta į užsienį. Viešoje erdvėje matyti nuomonių, kad kita kalba mokydamasis Lietuvoje neprabilsi, tačiau R. Jurkėnas nemano, kad išvykimas į užsienį garantuoja sėkmę mokymosi procese.

„Mokymasis užsienyje (Maltoje, Kanadoje, JAV, Anglijoje ar net Barbadose) – puiki praktika, papildanti mokymąsi Lietuvoje. Tai padeda užtvirtinti įgytas žinias ir sustiprinti kalbos vartojimą. Pagrindinė nauda – tu pasineri į kalbą (angl. full immersion), šnekančius ja girdi visą dieną. Taip pat svetur dažniausiai mokymosi tempas būna daug intensyvesnis – 4-6 val. per dieną. Tačiau mes rekomenduotume neišvykti į užsienį visai nemokant kalbos. Nuvažiavus svetur be pagrindų ir nepasiruošus, bus iššvaistyta daug laiko adaptacijai, todėl negausite maksimalios naudos už sumokėtus pinigus“, – įsitikinęs jis.

Anot jo, pagrindinė visų besimokančių problema yra ta, kad nepavyksta nuolat išlikti motyvuotu.

„Visi besimokantys pakliūva į savotišką „duobę“, tuomet ypač svarbu sulaukti profesionalo pagalbos, kuris žinotų, kaip tuos sunkumus įveikti. Jų neįveikus ar nekreipiant į tai dėmesio, labai dažnai mokymasis nutrūksta, nes tam atsiranda 1001 „pateisinama“ priežastis. Esame tikri, kad kalbos išmokti gali kiekvienas – tiesiog reikalinga tinkama metodika ir žinios“, – DELFI sakė jis.

Užsienio kalbos moko ir SMS žinutėmis

„Kalba lengvai“ kalbų mokyklos įkūrėjas Arnoldas Garšanovas pasakojo, kad dažniausiai kitų šalių kalbų lietuviams prireikia tik dėl dviejų priežasčių – ketinimo emigruoti ir darbo. Jo vadovaujama kalbų mokykla moko 10-ies užsienio kalbų.

„Tokių, kurie nori išmokti papildomą kalbą tik šiaip, laisvalaikiui užpildyti, yra labai mažai. Dažnai mokyklos duris praveria žmonės, jau turintys aiškų tikslą ir žinantys, kodėl jiems tos kalbos reikia. Mokykliniai egzaminai – taip pat rimta priežastis į kalbų mokyklą atvedanti ne vieną moksleivį“, – vardijo jis.

A. Garšanovas pastebi, jog laikotarpis, per kurį kalbą galima išmokti neturint jokių pagrindų, priklauso ir nuo vidinės motyvacijos. Visai neseniai jis įdiegė naujovę – kalbų dabar moko trumposiomis žinutėmis.

„Iš pradžių SMS žodyno paslauga buvo lyg pagalba mokykloje besimokantiems mokiniams, jie dažnai nerasdavo laiko pakartoti tai, ką išmoko, todėl kasdieniai priminimai su žodžiais tiesiai į telefoną primindavo, jog kalbos reikia mokytis kasdien. Ši paslauga tampa vis populiarėsnė“, – pasakojo jis.

Nusprendusiems išmokti užsienio kalbos A. Garšanovas pirmiausia siūlo susipažinti su Baltijos šalyse atliktu tyrimu „Efektyvus kalbų mokymasis 18-30 metų žmonėms“. Šiame projekte išsamiai aprašytos visos galimos kliūtys pradėjus užsienio kalbos mokymąsi ir pateikiamos tikslios rekomendacijos, kaip pasiekti efektyvių rezultatų.

Tyrime „Efektyvus kalbų mokymasis 18-30 metų žmonėms“ nurodyta, kad:

Per 2-4 savaites negalite išmokti kalbėti jokia užsienio kalba. Per 2-4 savaites galite išmokti 2-4 temas, apie 10-20 proc. to, ką turėtumėte žinoti.

Jei norite, tačiau sakote, kad neturite laiko išmokti kalbų – bandote pateisinta savo tingumą arba turite bėdų su laiko planavimu. Specialistai pataria keisti gyvenimo būdą ir nesiblaškyti – visą laisvą laiką skirti kalbos mokymuisi įvairiais būdais.

Mokymosi trukmė turėtų būti nuo 30 minučių iki 2 valandų per dieną.

Tyrėjai pataria susidaryti savo užsienio kalbos mokymosi tvarkaraštį ateinančioms 7 dienoms. Reikia pasistengti jį padaryti kuo įvairesnį naudojant skirtingus kalbos mokymosi būdus (pamoka su mokytoju, namų darbai, filmų žiūrėjimas, darbas su muzikos klipais ir dainomis, skaitymas, bendravimas su draugais iš užsienio). Nurodykite, kokiu laiku mokysitės (ryte, dieną ar vakare). Atminkite, kad į Jūsų mokymąsi turėtų būti įtrauktas tiek naujos medžiagos mokymasis, tiek jau išmoktos medžiagos kartojimas.

Siekdami save patikrinti, kiekvieną dieną užsirašykite, ko išmokote, kiek laiko tam skyrėte, kas patiko, kas buvo sudėtinga. Taip pat užsirašykite ir iškilusius klausimus.

Vadovaukitės reguliaraus mokymosi principu. Po 20-40 dienų šio principo taikymas taps naudingu įpročiu, padedančiu efektyviai mokytis.

Reguliariai žiūrėdami filmus ir televizijos programas, pastebėsite, kad lengviau įsiminate pagrindinius žodžius ir frazes, kurias girdite žiūrėdami. Rekomenduojama į sąsiuvinį išrašyti nors 5 frazes iš filmo ir jas įsiminti. Jūsų šnekamosios kalbos žodynas ženkliai išsiplės, taip pat lavinsite klausymo gebėjimą

Didelė dalis besimokančiųjų daro tą pačią klaidą – baigę vieną užsienio kalbos kursą daro kelių savaičių ar mėnesių pertrauką. Tokių pertraukų rezultatas – reikia pradėti mokytis tai, kas jau buvo išmokta. Kol nepasiekėte savo pagrindinio tikslo, Jūs neturėtumėte nustoti mokytis kalbos ar daryti pertraukų.