Jos teigimu, kas antras tėvas ar mama savus vaikus auklėja ne kuo kitu, o diržu.

„Apie 50 procentų Lietuvos tėvų naudoja fizines bausmes auklėjant vaikus. O vaikų teisių konvencijos 19 straipsnis sako, kad vaikas turi būti apsaugotas nuo bet kokios smurto formos. Ir Lietuva įsipareigoja užtikrinti šitą teisę. Vaikui būtinas saugumo rėmas, kad jis jaustųsi saugus ir tai yra pati pirmiausia tėvų auklėjimo priemonė. Tačiau Lietuvoje pirmiausia griebiamasi diržo“,- teigė R.Dičpetrienė.

Rasa Dičpetrienė
Tačiau jos teigimu, tai išgyvendinti yra pakankamai sunku. Esą kaip tėvas ar mama buvo auklėjamas, taip ir savo vaikus jis auklės.

„Pavyzdžiui Skandinavijoje, jeigu viešai skriaudi vaiką, tai yra tampai muši ar dar kaip nors, tai ten reaguos šalia esantis žmogus, nereiks jokių tarnybų, nes jiems tai visiškai nebepriimtina. Lietuvoje, ir vėl aš nenoriu dabar kaltinti, bet kaip bebūtų mes turime tą palikimą. Tėvai savo vaikus auklės taip, kaip juos auklėjo jų tėvai. Ir šitą ratą nutraukti yra nepaprastai sunku. Pasakymas įaugę į kraują tikrai galioja“,- sakė R.Dičpetrienė.

Jos teigimu, smurtaujant prieš vaiką, nesvarbu kokiu būdu, galima padaryti meškos paslaugą ne tik jam, bet ir aplinkiniams.

„Gerai nemušti, bet ką daryti jeigu vaikas neklauso? Ką mes mušimu padarome? Mes mušimu auginame paklusnų bailį. Ne tik mušimu, bet ir psichologiniu smurtu. Tokie vaikai patogūs. Bet kas tada nutinka – vaikas klauso tik tam tikrose situacijose. Ir kai jis užaugs, visada ieškos būdų elgtis taip, kaip jis nori nesuprasdamas, kodėl jo elgesys yra blogas“,- kalbėjo R.Dičpetrienė.

Laida „Ryto espresso“ transliuojama darbo dienomis 6.05 val. Visą laidos įrašą klausykite čia