„Įstojau į profesinę mokyklą. Mokslai nekainuoja, ir man patinka. Už gyvenimą bendrabutyje, kuris yra netoli centro, moku 35 litus su visais komunaliniais patarnavimais, kaina nedidėja net šildymo sezonu. Vietoje turime valgyklą, ten galima pavalgyti ir už 3 litus. Tačiau visai neseniai įsidarbinau restorane, jame kepu picas. Kaskart atėjus į darbą padavėjos man atneša arbatos, pusvelčiui, už kelis litus galiu valgyti didžiausias picas, o dar algą gaunu. Dirbu pamainomis, mokslams tai beveik netrukdo, nes mokytojai palaiko dirbančius mokinius. Jaučiuosi taip, tarsi gyvenčiau rojuje“, – linksmai pasakojo vaikinas.

Anot jo, vienintelis tokio gyvenimo minusas tas, kad į bendrabutį turi grįžti iki 22 valandos. Tai jam atrodo net kiek įžeidu, tad būna vakarų, kai namo grįžta tik ryte.

Stipendija tokia, kad gali sumokėti už bendrabutį

Kad toks besimokančio profesinėje mokykloje gyvenimas gali būti tiesa DELFI patvirtino Vilniaus paslaugų ir verslo darbuotojų profesinio rengimo centro mokinių tarybos pirmininkas Paulius Šerelis. Pats jis minėtame centre pradėjo mokytis po 10 klasių, tuomet baigė kirpėjo specialybę, o dabar mokosi apeigų ir švenčių organizavimo paslapčių

„Tai yra tiesa. Profesinių mokyklų moksleiviai iš tiesų gauna daug nuolaidų ir lengvatų. Pavyzdžiui, jeigu į mūsų mokyklą įstojama po 10 klasių, mokinys gauna moksleivio pažymėjimą, su kuriuo gali pigiau važinėti ne tik miesto, bet ir tarpmiestiniu transportu. Pavyzdžiui, Vilniuje jam visuomeninio transporto mėnesinis bilietas kainuoja ne 100, o 20 litų. Maža to, mūsų mokyklos mokiniai gyvena atnaujintame, gražiai sutvarkytame bendrabutyje, tai kainuoja tik 35 litus. Papildomai prašome sumokėti, jei norima turėti kokius nors daug elektros sunaudojančius prietaisus. Pavyzdžiui, jei nori kambaryje turėti asmeninį šaldytuvą, turi sumokėti 5 litus, tačiau bendrose virtuvėse stovinčiais šaldytuvais galima naudotis nemokamai.

Taip pat galima ir pigiai pavalgyti. Aš mūsų mokyklos valgykloje pavalgau už 5-6 litus. Iš vidurinės mokyklos atsimenu, kad bandelė su ketvirtadaliu dešrelės kainuodavo 2 litus, mūsų valgykloje didelė bandelė su visa dešrele kainuoja 1,40 Lt. Valgykloje yra ir didelis salotų, pagrindinių patiekalų pasirinkimas“, – profesinių mokyklų moksleiviams galiojančias nuolaidas vardijo P. Šerelis.

Be to, net ir vos 4-to pažymių vidurkį turintis moksleivis nuo antro mokymosi semestro gauna stipendiją. Tiesa, nedidelę – 35 litus. Už labai gerą vidurkį galima gauti 99,99 litų stipendiją. Per metus mokinys gali gauti ir dvi paskatinamąsias premijas už aktyvią veiklą – jų dydis yra 50 arba 100 litų.

Pastebi, kad mokytojai bijo profesinių mokyklų

Tačiau P. Šerelis nesutinka su tuo, kad tokios lengvatos į profesines mokyklas traukia fiktyvius mokinius. Anot jo, mokyklose labai daug dėmesio skiriama mokinių lankomumui.

„Atsiranda tokių, kurie pamokų nelanko, teisinasi, kad nespėja dėl darbų. Tačiau kam tada tokiam mokiniui mokytis? Mes iš karto imamės veiksmų. Neaktyvų mokinį, kuris be pateisinamų priežasčių praleidžia daug pamokų, kviečiamės pokalbiui su mokinių taryba, direktore ir pavaduotoja. Dažniausiai jam duodamas dviejų savaičių bandomasis laikotarpis, jeigu per tą laiką jis nepasitaiso, yra išmetamas“, – pasakojo mokinių tarybos pirmininkas.

Nors visuomenėje sklando gandai, kad į profesines mokyklas stoja kone visiškai nieko gyvenime nesugebantys mokiniai. P. Šerelis teigia, kad tokia nuomonė yra suformuota norint išgelbėti gimnazijas ir bendrojo lavinimo mokyklas.

„Į mūsų mokyklas mokiniai gali stoti jau po 8 klasės. Tuomet jie mokosi pagal bendrą kursą, tačiau kartu išbando ir visas mūsų siūlomas specialybes. Tačiau mes niekaip nesurenkame nė vienos grupės, nors norinčių pas mus mokytis netrūksta. Mano asmenine nuomone, taip yra todėl, kad mokytojai bijo, todėl neigiamai motyvuoja mokinius, kad jie neitų į profesines mokyklas, sako, kad ten mokosi atsilikę mokiniai. Jie bijo, kad mokiniai išeis iš jų mokyklų, sumažės jų krūviai ir algos“, – įsitikinęs P. Šerelis.

Tačiau jis pastebi, kad mokytis profesinėse mokyklose kasmet nori vis daugiau moksleivių.

Profesinės mokyklos vis populiarėja

Jo žodžius patvirtina ir Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentė Elena Pelakauskienė. Anot jos, į kai kurias specialybes jau dabar vyksta nemažai konkursai, kitos mokyklos formuoja papildomas mokinių grupes.

„Tačiau nesutinku, kad turime daug tų mokinių, kurie pas mus ateina tik dėl nuolaidų ar lengvatų. Susiduriame su visai kita problema – mokiniai galvoja, kad besimokydami dar galės ir dirbti. Tačiau tai nėra taip paprasta. Susidūrę su realybe jie mato, kad turi rinktis – darbas arba mokslai. Asmeniškai aš nesu susidūrusi su piktybiniais mokiniais, kurie į profesines mokyklas ateina tik dėl nuolaidų“, – pasakojo ji.

E. Pelakauskienė pastebi, kad išaugo ir pilnamečių, jau turinčių vidurinį išsilavinimą, mokinių skaičius. Įgyti profesiją pastaruoju metu ryžtasi ir vis daugiau tų, kurie turi kolegijos ar universiteto baigimo diplomą.

„Didžioji dauguma jaunimo baigę aukštąjį mokslą nesupranta, ką jie gali dirbti. Jie turi tik bendrus įgūdžius, tačiau nemoka jų pritaikyti praktiškai. Aišku, keičiasi ir tėvų nuomonė. Pradedama suprasti, kad gyvenimo kelią galima pradėti ir nuo profesinės mokyklos, dar jaunam įgyti konkrečią specialybę. Vėliau galima mokslus tęsti ir kolegijoje, kur dalis mokslų jau yra įskaitoma ar stojant pridedami papildomi balai, stoti į universitetą. Anksčiau buvo nuostata, kad profesinė mokykla yra neprestižinė, kad vaikas ten negauna jokių žinių, tačiau dabar, kai Europos sąjungos lėšos mus pasiekė, gerokai atsinaujinome savo įrangą, akademinę bazę. Kai žmonės pamato, kaip pas mus vyksta mokymosi procesas, nustemba. Tai nebėra profkės, tai normalios mokymosi įstaigos“, – patikino E. Pelakauskienė.