„Pažiūrėkime į naujausius reitingus: Lietuva niekaip neperžengia 500-tuko geriausių, nei per QS, nei per „Times“ reitingavimo agentūrą“, – praėjusią savaitę Švietimo ir mokslo ministerijoje surengtoje diskusijoje apie aukštojo mokslo kokybę apgailestavo R. Vaitkus. Jis pastebėjo, kad estai ir į vieną, ir į kitą reitingą jau yra įlipę: Tartu universitetas užima 379-ą vietą. Beje, dar prieš porą metų Tartu universitetas reitinge buvo šalia Vilniaus universiteto.

LMA prezidentas V. Razumas atkreipia dėmesį, kad reitingai gali būti auginami ne visai sąžiningais metodais. „Juk tokius pat reitingus bando išsikovoti RusijaVladimiras Putinas meta milijonus, gal net ir milijardus išskirtiniams universitetams vien tam, kad jie galėtų samdyti semestrui ar dviem Nobelio premijos laureatus. Automatiškai reitingai tai vertina kaip didžiulį dalyką: universitete dirba Nobelio premijos laureatas ir taškas“, – sako V. Razumas.

Valdemaras Razumas
Jis šaržuoja, kad ir mes galime į universitetą mesti kelis milijonus, pasikviesti Nobelio premijos laureatą, kurio paskaitos vertė siekia apie 25 tūkst. Lt ir taip pakilti reitinguose. V. Razumas DELFI kalbėjo nesureikšminantis, kad Lietuvos universitetai reitinguose yra taip žemai.

„Aš į tai reaguoju labai ramiai. Nežinau Tartu universiteto finansavimo, tačiau reitingų viršūnėse esantys universitetai savo veikloms turi dešimtis ir šimtus kartų didesnį finansavimą. Žinoma, tokiu atveju universitetuose atsiranda ir Nobelio premijos laureatų, ir mokslinių straipsnių aukšto reitingo žurnaluose“, – kalbėjo LMA prezidentas.

Jam susidaro įspūdis, kad varžytinėse dėl reitingų yra nesveikos konkurencijos, balansuojančios ant sąžiningos ir ne visai sąžiningos konkurencijos ribos.

„Man nepatinka mūsų viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje, švietimo ir mokslo valdininkų tarpe paplitęs nuolatinis negatyvus mūsų sistemos vertinimas. Turime labai daug gražių dalykų, kuriuos, lyginant su kitomis valstybėmis, padarėme per tokį trumpą laiką, tad turėtume džiaugtis ir didžiuotis pozityviai dalykais, o ne vien nuolat užsiimti saviplaka“, – kalbėjo mokslininkas.

Jis išskiria pasiekimus biotechnologijos, fotonikos, lazerių moksluose. Pasak V. Razumo, iš šių mokslų išsivystė puikūs verslai, tačiau aukštosios technologijos metinėje Lietuvos produkcijoje kol kas sudaro menką procentą.

V. Razumas taip pat piktinasi pramonininkų ar kitų verslo atstovų pozicija, kad universitetai turėtų ruošti specialistus verslui – lyg verslas valstybei būtų pagrindinė vertybė. Esą žymiai svarbiau išugdyti žinių turintį ir kritiškai mąstantį žmogų nei parengti konkretų specialistą konkrečiai verslo įmonei.