Kiti būsimąsias profesijas renkasi kone atsitiktinai. Kyla klausimas, ar už tai, ką darbo rinkai ruošia mūsų universitetai, atsakingi tik jie.
Už jaunuolių paruošimą esame atsakingi visi
„Už jaunuolių paruošimą darbo rinkai ne tik dėl jų įgytų žinių, bet ir suformuoto teisingo požiūrio į darbą, gebėjimų prisitaikyti, dirbti komandoje ir individualiai, planuoti savo laiką ar savo veikloje pasižymėti darbdaviui patraukliomis vertybėmis, be jokios abejonės yra atsakingi universitetai.Taip pat ši atsakomybė yra tiek studento, tiek verslo, tiek valstybės, kur kiekvienas turi atlikti savo rolę tinkamai“, - teigia ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Vilius Kontrimas.
Tam pritaria ir Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomikos ir finansų direktorius, sakydamas, kad čia įžvelgia bendrą Lietuvos problemą.
„Mes iki šiol nesijaučiame savo valstybės šeimininkais ir netikime, kad nuo mūsų kažkas priklauso. Jei darbdavys, gavęs jo lūkesčių neatitinkanti darbuotoją, pakeltų ragelį, paskambintų į universitetą ir išsakytų savo nuomonę, o universiteto atstovas kartais paskambintų absolventų darbdaviams ir paklaustų, kaip sekasi tam vaikinui ar merginai, kuris prieš metus ar dvejus sėdėjo fakultete ant palangės su kompiuteriu rankose – tai jau būtų pirmas žingsnis“.
Atsakomybę turi prisiimti ir tėvai
Pasak S. Besagirsko, atsakomybė už tai, kad jaunuolis būtų tinkamas darbo rinkai, turėtų tekti ne tik valstybei bei universitetams, bet ir tėvams. Jų spaudimas ir įsitikinimai dažnai tampa jaunuolio demotyvacijos ir apatijos priežastimi.
„Dauguma esame girdėję istorijų, kad jaunuolis ar jaunuolė, galėtų tapti puikiu automechaniku ar kirpėja, bet tėvų spaudimo ir pinigų dėka tampa beviltišku teisininku ar viešojo administravimo specialiste“, - teigia S. Besagirskas.
Verslo indėlis
Pasak advokatų kontoros „Triniti“ vadovaujančio partnerio Lino Sabaliausko, itin svarbu jaunuolius nukreipti pagal jų poreikius ir gebėjimus dar tik svarstant profesines alternatyvas. Tokiu būdu užtikrinsime, kad kiekvienas mūsų šalies darbuotojas pasirinks tokią profesinę veiklą, kuri jam tinkamiausia pagal asmenines savybes. Ugdymo institucijos tokiu atveju padės jam įgyti profesines žinias ir išlavinti įgūdžius. Už tai taip pat privalo prisiimti atsakomybę ir verslas, suinteresuotas įdarbinti darbuotojus, užtikrinsiančius įmonės konkurencingumą.
„Formų, kaip verslas galėtų padėti jaunimui suvokti, kurioje veiklos srityje slypi jų didžiausias potencialas, yra daug. Pavyzdžiui „Triniti“ advokatų kontora yra prisijungusi prie pirmosios nacionalinės profesinio orientavimo iniciatyvos „Kam to reikia?!“ tiek kaip projekto partneris, tiek kaip dalyvis, taip pat dalyvauja „Lietuvos Junior Achievement“ kasmetinėje programoje „Jaunojo kolegos diena“, „Globalios Lietuvos Lyderiai“ „Big brother LT“ programoje ir daugelyje kitų iniciatyvų ar projektų ir veiklų. Manau, kad kiekvienas socialiai atsakingas verslas, prisiimantis atsakomybę už visuomenės, kurioje auga, ir valstybės, kurioje klesti, gerovę, gali rasti pagal savo galimybes priimtiniausią formą, kaip tai padaryti. Svarbiausia – noras veikti ir imtis konkrečių veiksmų“,- pasakojo L. Sabaliauskas.
Daugiau minčių apie tai, kaip kiekvienas iš mūsų galėtume prisidėti prie universitetų darbo paruošiant tinkamus darbo rinkai darbuotojus, išgirsite diskusijoje „Lietuva, quo vadis? Mūsų universitetai“. Tiesioginė transliacija per DELFI TV ketvirtadienį, rugsėjo 17 d., 18:40 val.