Tačiau numatyti studijų krepšeliai žemės ūkio, miškininkystės, maisto studijų, žemės ūkio mokslų krypčių grupei sukėlė aršias diskusijas - Rektorių konferencijos prezidentas, Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas Vyriausybės posėdyje pareiškė, kad finansavimas skirstomas neskaidriai.
Jo teigimu, derinant dokumentą buvo numatytas mažesnis krepšelių skaičius minėtai studijų grupei, tačiau trečiadienį Vyriausybės posėdyje buvo pateiktas svarstyti jau didesnis krepšelių skaičius žemės ūkio studijų krypčių grupei.
„Noriu atkreipti dėmesį - jūsų teisė reaguoti arba nereaguoti - į ne visai skaidrų procesą. Tokio tipo dokumentai parengiami nelengvai. Parengiami Švietimo ministerijos, mes ilgai ginčijamės pagal argumentus, pagal kriterijus, kaip tą turime daryti, finale ateina tas dokumentas ilgai diskutuotas į Rektorių konferenciją, vėl sunkus, nelengvas procesas, mes, 15 universitetų, sugebame prieiti konsensusą, darome skaidriai, viešai, ir kas man liūdna, kad po to konsensuso kartu su ministerija - ir gerbiamas viceministras dalyvavo svarstyme - priėjus konsensuso staiga keičiami duomenys", - Vyriausybės posėdyje kalbėjo P. Baršauskas.
Švietimo ir mokslo viceministras socialdemokratas Rimantas Vaitkus pripažino, kad dokumentas buvo pakeistas trečiadienio rytą paprašius žemės ūkio ministrui Vigilijui Juknai.
„Buvo prieštaravimai iš Žemės ūkio ministerijos su siūlymu dar labiau didinti finansavimą būtent žemės ūkio, miškininkystės, maisto saugos sritims, tai mes šįryt su ministru tarėmės, kad dar 25 mes galėtume padidinti sumažinus tikslinį finansavimą, neperskirstant tarp atskirų sričių, kadangi visos kitos sritys jau buvo suderėtos ir su ministerijomis, ir su Rektorių konferencija“, - teigė R. Vaitkus.
Pasak švietimo ir mokslo viceministro, iš pradžių su žemės ūkiu susijusioms studijoms buvo numatyta 100 krepšelių, po to suderinus su Rektorių konferencija jų skaičius padidintas iki 150, o naujausiu projektu jų skaičius didėja iki 175.
V. Jukna aiškino, kad anksčiau numatytas finansavimas - per mažas. Jo teigimu, nuo 2009 metų pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą, žemės ūkio specialistų rengimas visiškai sutriko ir tik per priėmimą praėjusiais metais padėtis pradėta taisyti. Šios srities specialistų rengimo „duobė“, jo teigimu, susidarė ne dėl norinčių studijuoti trūkumo, bet dėl jų finansinių galimybių.
„Iš kaimų ateina su žemesniu vidurkiu, o mokėti už mokslą tikrai nepajėgia“, - tikino jis.
Jis taip pat pabrėžė atstovaujantis ne konkrečiam universitetui, o žemės ūkio sričiai.
„Labai noriu objektyviai pasakyti, kad iš tiesų tų vietų reikėtų dar daugiau -mažiausiai 200 - skirti, bet suprasdami kitus universitetus, mes sutinkame, kad kompromiso vardan 175 būtų valstybės finansuojamos vietos“, - kalbėjo V. Jukna.
„Kalbėti apie sektoriaus konkurencingumą, kaip šiandien kalbame apie gyvulininkystę, žemės ūkį - be aukštos kvalifikacijos specialistų tai man sunkiai įsivaizduojama“, - dėstė žemės ūkio ministras.
P. Baršauskas savo ruožtu atkreipė dėmesį į žemą žemės ūkio srities studijų absolventų įsidarbinamumą ir pažymėjo, kad ne tik žemės ūkio srities atstovai norėtų daugiau valstybės lėšomis rengiamų studentų.
„Kiekvienas universitetas, kiekviena tematika jums gali padėti ant stalo, kur jiems taip pat reikia. Ir mes žiūrime pagal kriterijus, ne pagal tai, o kas arčiau prieina prie ministro, kas arčiau prie Seimo pirmininko ir panašiai“, - aiškino R. Baršauskas.
Premjeras paragino apie neskaidrumą prabilusį P. Baršauską šį kartą su tuo susitaikyti.
„Šimtu procentų, rektoriau, jūsų išsakytai nuomonei pritariu, tikrai pasielgta nelabai gerai, bet šį kartą nurykime tą piliulę ir tikiuosi, kad kitų kartų tokių nebus“, - sakė premjeras Algirdas Butkevičius.
Iš viso planuojama, kad valstybės finansavimą 2014-aisiais galėtų gauti 15,5 tūkst. studentų: 14,4 tūkst. pirmakursių gautų studijų krepšelius, daugiau nei tūkstantis – tikslinį finansavimą ir studijų stipendijas.