Kaip parodė 15 metų moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų tarptautinis tyrimas PISA, lietuvių pasiekimai žemesni ir už pasaulinį vidurkį, ir už kaimynų estų, lenkų bei latvių rezultatus. Tyrime nebepralenkiamos ir madas švietime diktuoja Azijos šalys. Kaip naujas fenomenas įvardijama ir Estija, kurios rezultatai švietime vis auga. Per trejus metus estai padarė didžiulį šuolį – estų mokinių rezultatų vidurkis statistiškai reikšmingai aukštesnis už tyrime dalyvaujančių šalių rezultatų vidurkį.

Kas lėmė, kad Estijos mokykla įsiveržė į pasaulio elitą?

Pamokose gali dalyvauti ir tėvai

„Kartą per ketvirtį turi užsiregistruoti pas klasės auklėtoją. Ateina tėvai ar vienas jų, vaikas ir auklėtoja, apie valandą trunka pokalbis, aptariama, kas gerai, kas blogai, ką reikia taisyti. Kalba ir pats vaikas, ir tėvai, ir mokytojas“, – pasakoja Taline gyvenanti lietuvė Rimutė.

Trys jos vaikai lanko Talino Kristiine gimnaziją: mokosi antroje, ketvirtoje ir vienuoliktoje klasėse. Rimutė pasakoja, kad internete prieinami ir vaikų pažymiai, ir paskirtos užduotys. Prisijungęs prie sistemos, vaikas gali pažiūrėti, kas vyko pamokoje, sužinoti, kas užduota. „Toje sistemoje gauto dvejeto neištrinsi“, – juokėsi pašnekovė. Rimutė elektroniniu paštu informacija nuolat keičiasi su klasės auklėtojais ir kitais tėveliais.


Lietuvė džiaugėsi, kad vaikai gali laisvai rinktis įvairius būrelius. Pastaraisiais metais daug Talino mokyklų renovuota, įrengtos modernios klasės. „Man susidaro įspūdis, kad vaikai ilgai nesėdi prie namų darbų. Man atrodo, daug padaroma pamokų metu. Mokiniai rašo projektus, gamtos pamokų metu rengiamos įdomios išvykos, į kurias kartu gali važiuoti tėvai“, – kalbėjo Rimutė. Pavyzdžiui, mokiniai vyksta į nacionalinį parką, kur juos pasitinka specialistai su užduotimis. Miške mokomasi pažinti uogas ir grybus, tyrinėjami lapai. Beje, Estijoje likusi penkiabalė pažymių sistema.

R. Raudas: tai – mokytojų nuopelnas

Reinas Raudas
Buvęs Talino universiteto rektorius, žinomas visuomenės veikėjas profesorius Reinas Raudas DELFI sakė, kad jį džiugina švietimo tyrimų rezultatai. „Juos lemia nemažai kasdienio mokytojo darbo. Stengiasi ir įvairios vyriausybės, buvo protingų ir mažiau protingų mėginimų sistemą taisyti, tačiau pas mus gana geri mokytojai, kurie domisi ir savo dalyku, ir mėgina įkvėpti vaikus“, – pasakoja R. Raudas. Jo nuomone, pažanga labiau pasiekta ne dėl valstybinės politikos, o dėl pačių mokytojų darbo. R. Raudo tvirtinimu, vaisių davė speciali programa, kuria siekiama pačius geriausius studentus nukreipti dirbti į mokyklas. Kada studentai ir absolventai siekia mokytojauti, mokyklos gaivinamos.

Kita vertus, pastebi R. Raudas, rezultatus tikrinantys testai ne visada atskleidžia tikrąją padėtį. „Jie rodo ne tai, kad vaikai iš tikrųjų labai protingi ar labai gerai išsivystę, o tai, kad jie labai gerai moka atlikti testus. Mano galva, švietimo sistema truputį linkusi į tą pusę, kad vaikus labiau moko kaip gerai atlikti testus, o ne geriau suprasti pasaulį“, – mano profesorius. Jo tvirtinimu, žiūrint į mokinius, džiaugtis nelabai yra kuo: tarp stojančiųjų į universitetus ryškios pažangos nematyti. „Greičiau atvirkščiai: tarp stojančiųjų būna gimnazijos absolventų, kurie anaiptol ne tokio lygio, kaip norėtųsi“, – neslepia buvęs Talino universiteto rektorius.

Gal estų sėkmę lėmė Suomijos pavyzdys? PISA tyrimuose Suomija nusileidžia tik kelioms Azijos valstybėms, o Europoje jai nėra lygių.

R. Raudo manymu, ideologiškai Estijos švietimo sistema labai skiriasi nuo suomių. Suomių tikslas – kad švietimo kokybė būtų tokia pat ir mažiausiose provincijos mokyklose. Estijoje labiau vyrauja ideologija, kad turi būti stiprios mokyklos, į kurias stojant konkuruojama, tad daugiau investuojama į jas.

Autonomiškos mokyklos, laisvė mokytojams

Maie Kitsing
„Nėra vienos priežasties, dėl ko pagerėjo PISA tyrimų rezultatai. Esame tikri, kad tam įtakos turėjo keletas veiksnių ir krypčių, rezultatų davė reformos. Mokymo sistema yra gana konservatyvi. Reikia laiko pakeisti mokytojų ir viršininkų požiūrius. Mūsų nuomone, 1990-ųjų reformos ir pastarojo dešimtmečio iniciatyvos buvo įvykdytos“, – sako Estijos Švietimo ir mokslo ministerijos patarėja Maie Kitsing.

Kalbėdama apie PISA tyrimo rezultatus, M. Kitsing pirmiausia mini istorines aplinkybes. Mokyklų sistema Estijoje sukurta 1686 m., vyravo liuteronybė. Tėvai Estijoje iki šiol daug dėmesio skiria vaikų išsilavinimui. M. Kitsing atkreipia dėmesį ir į vienalytę studentų struktūrą: trys ketvirtadaliai estų, ketvirtadalis rusų.

Estijoje stipri darželių sistema. Ikimokyklinukus ugdantys mokytojai turi turėti mažiausiai bakalauro laipsnį. 98 proc. šešiamečių lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Ikimokyklinis ugdymas vykdomas pagal šalies mastu nustatytą programą. „Estijoje darželis nėra socialinė įstaiga, tai mokymo įstaiga“, – pastebi ministerijos patarėja. Beje, ikimokyklinis ugdymas dalinai finansuojamas iš valstybės biudžeto.

„Estijoje decentralizuota mokymo sistema: mokyklos yra autonomiškos, direktoriai turi gana daug teisių organizuojant kasdienį mokyklos gyvenimą. Mokytojai gali laisvai rinktis mokymo metodus ir vadovėlius“, – aiškina M. Kitsing. Estijoje taip pat daug dėmesio skiriama būsimų mokytojų praktikai. Mokytojai turi pakankamai gerus didaktinius įgūdžius. Trečiokų ir šeštokų žinios tikrinamos testais, devintokai ir dvyliktokai laiko egzaminus. Tačiau mokyklų tikrinimas nebėra toks griežtas, koks buvo anksčiau – šios sferos reforma įvykdyta prieš 8 metus. Nuo 2006 m. labiau pabrėžiama mokyklų įsivertinimo galimybė ir mažiau dėmesio skiriama valstybiniam žinių patikrinimui.

Pasak M. Kitsing, negalima sakyti, kad estai perėmė suomių sistemą – šalių kontekstas ir aplinkybės labai skyrėsi. „Tačiau tiesa, kad dar 1990 m. iš Suomijos perėmėme pagrindinę mokymo sistemą ir požiūrį į mokymą“, – teigė ministerijos atstovė.

Kodėl nesimokome iš suomių

 Antanas Doniela, nuotr. www.5vid.lt
Panevėžio 5-tosios gimnazijos direktorius Antanas Doniela mano, kad estai didelį šuolį padarė būdami visomis plotmėmis orientuoti į suomių kultūrą, pasiekimus ir darbo metodikas. „Retorinis klausimas: kodėl mes, kurdami savo metodikas, nesižvalgome į labai artimus, už kelių šitų kilometrų esančius kraštus, pavyzdžiui, Suomiją, detaliai neanalizuojame jų patirties, o žvalgomės į Naująją Zelandiją, Škotiją“, – klausia A. Doniela.

Dažnai Suomijoje besilankantis A. Doniela pasidalijo savais įspūdžiais apie suomių švietimo sistemą. „Aš pastebiu vieną dalyką – ten į vaikų ugdymą ryškiai įtraukiama šeima. Ten su šeima artimas kontaktas, ilgi periodiški pokalbiai su tėvais apie vaiko pasiekimus. Tėvams skiriama pakankamai daug atsakomybės“, – sakė direktorius.

Pašnekovas spėja, kad Suomijoje didesnis mokslo ryšys su gyvenimo praktika: mokslo metų metu matyti dideli būriai mokinių, keliaujančių iš vieno miesto taško į kitą. Jie įvairiose vietose atlieka analizes, tyrimus – neapsiriboja mokykliniu suolu. Mokslo metai Suomijoje šiek tiek ilgesni nei Lietuvoje – prasideda rugpjūčio 15 d. Tačiau A. Doniela nemano, kad tai pagrindinė priežastis, lemianti kokybės skirtumus.

Pašnekovas pastebi, kad Suomijoje ir klasės mažesnės už mūsiškes. Šioje šalyje yra ir nepaprastai mažyčių mokyklų su keletu ir keliolika vaikų. Tačiau, sako A. Doniela, viskas dėl suomių finansinių galimybių: palyginti su Lietuva, finansavimas skiriasi kartais.

Direktoriaus teigimu, suomiai reformą pradėjo prieš 40 metų ir ją tęsia – nuosekliai tobulina, nesiima staigių judesių. Tai greičiausiai ir duoda rezultatų. „Esu skaitęs suomių įžvalgas, kad jų sistemą perimti sudėtinga – tai susiję su mentalitetu, gyvenimo būdu. Tačiau, šiaip ar taip, turėtume giliai paanalizuoti, kas pas juos gerai, jeigu estai perėmė patirtį ir pasiekė staigų proveržį“, – kalbėjo Panevėžio 5-tosios gimnazijos direktorius.