Kaip DELFI sakė „Lietuvos Carito“ prevencinės programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ koordinatorė Erika Panova, nepilnamečių įtraukimas į nusikalstamas veikas tebėra aktuali problema. Šiuo metu ypač jautri vieta – Lietuvos pasienyje esanti Tauragės apskritis.
Pasak „Carito“ atstovės, dažniausiai vaikai vežami vagiliauti į Skandinaviją, Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Olandiją, kitas šalis, nes „pagauti tiesiog deportuojami į Lietuvą“.
E. Panovos teigimu, vagiliauti dažniau išvežami vaikinai, tačiau įtraukiamos ir merginos.
Verbavimo būdai
Dažniausiai nusikaltėlių naudojamas nepilnamečių verbavimo būdas – gero kontakto užmezgimas su būsima auka. Dovanojami daiktai, tiesiog būnama „geru žmogumi“, kai jaunuoliui ne geriausias gyvenimo etapas.
Pasak E. Panovos, šiuo požiūriu vaikų globos įstaigų gyventojai – ypač pažeidžiami, nes neturi artimų žmonių, šeimos, kuri galėtų juos apsaugoti: prižiūrėti, paskatinti, pagirti. Piktų kėslų turintys žmonės ypač lengvai pelno meilės ir dėmesio ištroškusių globos įstaigų auklėtinių palankumą.
Informacinės kompanijos organizatorių teigimu, nusikaltimą planuojantys asmenys kontaktus su jaunuoliais mezga ne tik tiesiogiai, bet ir per socialinius tinklus, pažinčių svetainėse, per skelbimus laikraščiuose siūlydami užsidirbti atostogų metu.
„Specialiųjų mokyklų mokiniams darbinis išnaudojamas mažiau grėsmingas. Tačiau jų silpnoji vieta – žmogiško kontakto ieškojimas, per didelis pasitikėjimas nepažįstamais ir net naivumas“, - komentavo DELFI pašnekovė.
Kvietė keliauti, išvežė vagiliauti
Kaip rodo patirtis, nepilnamečiai neretai nukenčia ne tik nuo svetimų, bet ir nuo pažįstamų žmonių, kurie įklampina į vagiliavimą, prostituciją užsienyje ar toje pačioje Lietuvoje.
Paprašyta paminėti konkretų atvejį, informacinės kampanijos koordinatorė minėjo mergaitę, kurią pažįstama pakvietė per atostogas pakeliauti po svečias šalis, tačiau ji buvo išvežta į užsienį ir ten verčiama vagiliauti.
„Tai buvo padaryta apgaulės būdu. Mergaitė to nesitikėjo. Buvo verčiama vogti iš parduotuvių. Daugiau detalių nenorėčiau atskleisti“, - sakė „Lietuvos Carito“ projekto vadovė, pridurdama, jog panašiais atvejais būna grasinama ne tik išvežtam asmeniui, bet ir artimai jo aplinkai – šeimai ar draugams.
Pamatė liūdną vaizdą
„Skurdas yra pagrindinė prekybos žmonėmis priežastis“, - konstatavo „Carito“ atstovė pridurdama, jog būtent nepritekliai jaunuolius dažniausiai paskatina pasiduoti pažadams ir gražiems pasakojimams.
Informacijos sklaidai vaikų globos įstaigos buvo pasirinktos dėl čia gyvenančių žmonių pažeidžiamumo. „Kartais atrodo, kad jiems beveik neišvengiama pakliūti į prekybos žmonėmis iniciatorių rankas“, - sakė E. Panova.
Aplankę 4 iš 42 Lietuvoje veikiančių specialiųjų mokyklų, informacinės kampanijos prieš prekybą žmonėmis iniciatoriai pamatė liūdną vaizdą.
Kybartų „Rasos" specialioji mokykla
Vidus niūrus ir tamsus, tame pačiame pastate įrengti ir Kybartų vaikų globos namai.
„Pastebėjome, kad „gudresni“ vaikų globos namų gyventojai dažnai naudojasi specialiosios mokyklos mokinių naivumu, iš jų išviliodami maistą, daiktus“, - pasakojo E. Panova.
Čia mokosi 52 protinę negalią turintys mokiniai nuo 7 iki 21 metų amžiaus. Kalbant su mokyklos direktore, informacinės kampanijos organizatoriams susidarė įspūdis, kad vaikai yra lyg po padidinamuoju stiklu.
Į paskaitą atėjo mišri berniukų ir mergaičių grupė. Susitikimo metu vaikai sunkiai formulavo mintis, bet stengėsi aktyviai įsitraukti ir dalytis savo žiniomis, įsivaizdavimais apie prekybą žmonėmis, apie tai, kaip reikėtų apsisaugoti.
Direktorė teigė, jog paaugliams sunku suvokti elementarius dalykus, sunku suprasti, kodėl kitam vaikui parduotuvėje už 2 litus davė ledą, o jam už 2 centus neduoda, gi ant abiejų užrašyta po 2.
Direktorės nuomone, toks auklėtinių naivumas, nepasiruošimas savarankiškam gyvenimui - smarkiai gąsdinantis, nes jie tampa potencialiomis prekeivių žmonėmis aukomis.
Šiaulių „Ringuvos“ specialioji mokykla
Pasak „Lietuvos Carito“ atstovų, tai didelė specialioji mokykla, kurioje šiuo metu mokosi 107 mokiniai.
„Į susitikimą su mumis susirinko gausus būrys moksleivių, su kuriais plačiai diskutavome apie apsisaugojimo nuo įvairių išnaudotojų, smurtautojų galimybes. Paaugliai buvo labai aktyvūs ir drąsiai reiškė savo mintis, rodė susidomėjimą, aiškinosi, kaip būna užverbuojamos aukos.
Sunkiausia moksleiviams buvo suvokti, kaip aukos nesugeba pabėgti nuo prekeivių žmonėmis. Vaikinų supratimu, tokias problemas lengvai galima išspręsti panaudojus fizinę jėgą. Tuo tarpu merginos, išgirdusios realias nukentėjusių asmenų istorijas, liko akivaizdžiai sukrėstos“, - pasakojo organizatoriai.
Skaudvilės specialioji mokykla
Jaukiai įrengtoje, mokinių darbais išpuoštoje įstaigoje šiuo metu mokosi 66 mokiniai. Per paskaitą jaunieji klausytojai buvo nedrąsūs, tylūs, sunku buvo juos prakalbinti.
Kalbant su mokyklos darbuotojais, visuomeninės organizacijos atstovams susidarė „tobulos“ mokyklos įvaizdis, tarsi nėra jokių problemų, negalią turintys mokiniai intensyviau prižiūrimi.
„Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai tik išoriškai kuriamas mokyklos įvaizdis, už jos sienų, miestelio bendruomenėje vaizdas - priešingas. Gyventojai, kurie yra aktyviai įsitraukę į vietos socialinį gyvenimą, mums tvirtino, kad specialiojoje mokykloje apstu problemų: moksleivių bėgimas, svaiginimasis, agresijos protrūkiai mokyklos bendrabutyje, girdėta apie seksualinės prievartos atvejus“, - sakė „Lietuvos Carito“ atstovė.
Švėkšnos specialioji mokykla
1967 metais įkurta Švėkšnos specialioji mokykla, skirta vaikams, turintiems elgesio, emocijų ir socialinės raidos sutrikimų. Šiuo metu čia mokosi 89 mokiniai iš įvairiausių Lietuvos vietovių.
3 prevencinių paskaitų metu moksleiviams buvo pristatytos prekybos žmonėmis formos, galimi verbavimo, apsisaugojimo būdai. Turėdami galimybę stebėti jaunuolių tarpusavio bendravimo ypatumus, renginio organizatoriai atkreipė dėmesį, kad ir vaikinai, ir merginos tarpusavio nesutarimus iškart puola spręsti kumščiais, tiek paskaitose, tiek per pertraukas.
„Mūsų 5 valandų viešnagės metu teko pamatyti bent keturias moksleivių muštynes. Vaikų kalboje keiksmažodžiai vartojami tarsi priežodžiai, lyg jie būtų būtini žodžiai sakiniui suformuoti, tačiau labiausiai nustebino, kad į tokį vaikų bendravimą mokyklos psichologė atsako tuo pačiu – keiksmažodžiais“, - įspūdžiais dalijosi informacinės kampanijos rengėjai.
„Carito“ komandą stebino kai kurių darbuotojų abejingumas ir neprofesionalumas savo globotinių atžvilgiu: vaikų neišklausymas, familiarus bendravimas, vaikų šmeižimas bei nuvertinimas, atsainus požiūris į jų praeities išgyvenimus.
„Apsilankėme tik 4 specialiose įstaigose mūsų pažeidžiamiausiems paaugliams, tačiau matyta situacija pakankamai nuliūdino ir prislėgė. Ar padės jiems išvengti nusikaltėlių pinklių mūsų paskaitos, filmukai, bukletai? Ko reikia mokyklų personalui, kad gerbtų vaiko orumą? O gal tai tiesiog neįgyvendinama, nereformavus pačios globos ir ugdymo sistemos?“, - klausė E. Panova.