Taip laikinąja Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos vadove paskirta kalinių balsų pirkimo byloje figūravusi ir dėl to Seimo nario mandato netekusi Jolanta Gaudutienė.
Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklai J. Gaudutienė vadovauja nuo lapkričio.
Muzikės ir pedagogės išsilavinimą turinti J. Gaudutienė neteko galimybės būti Seimo nare po Konstitucinio Teismo išvados, kuria buvo pripažinta, jog jos ir dar keturių Darbo partijos kandidatų galutinis vietos nustatymas po rinkimų prieštaravo Seimo rinkimų įstatymui, nes Seimo rinkimų metu buvo perkami balsai.
Iki šiol geležinkeliečių mokyklai vadovavo 67-erių Juozas Chmieliauskas. „Išėjau į pensiją. Kaip čia pasakyti – kada žmogus sveikas, savo noru išeiti nesiverži, bet išeiti pačiam daug geriau negu kada tave pastumia – sveikiau jautiesi“, – sakė pašnekovas, devynerius metus vadovavęs profesines mokyklas vienijančiai asociacijai.
J. Chmieliauskas užsiminė sulaukęs užuominų trauktis. „Dabar kiti laikai, kitos partijos, aš ne partinis“, – sakė pašnekovas. 41 metus mokykloje dirbęs J. Chmieliauskas pasakoja pastebėjęs, kad pastaruoju metu visoje šalyje vyksta profesinių mokyklų vadovų keitimo vajus. Buvusio direktoriaus nuostabai, laikinai vadovauti mokyklai pasirinktas ne jo pavaduotojas, o žmogus iš šalies – J. Gaudutienė.
Kaip muzikei sekasi vadovauti geležinkeliečių mokyklai ir kaip ji gavo šias pareigas, DELFI nepavyko sužinoti. Atsiliepusi telefonu, J. Gaudutienė sakė esanti konferencijoje, o vėliau į telefono skambučius iš viso neatsiliepė.
Laivininkams vadovauja buvęs paleckininkas
Nuo rugsėjo Klaipėdos laivininkų mokyklai vadovauja 62-ejų Giedrius Petružis. Inžinieriaus-mechaniko ir visuomenės mokslų dėstytojo kvalifikaciją turintis G. Petružis save pristato ir politologu, pedagogu bei visuomenės veikėju.
Partinę karjerą pradėjęs kaip LDDP narys, 2006 m. G. Petružis išrinktas Lietuvos socialistų partijos pirmininku. Vėliau ši partija susijungė su Algirdo Paleckio vadovaujamu Socialistiniu liaudies frontu. Šis neigia Sausio 13-osios įvykius ir siejamas su atstovavimu Rusijos interesams. Pašnekovas sakė pastaruosius dvejus metus nepriklausantis jokiai partijai.
G. Petružis teigė mokyklai kol kas vadovaujantis laikinai, tačiau neslėpė ketinantis dalyvauti konkurse ir sieksiantis direktoriaus posto. Jis sakė daug metų dirbęs laivyne ir uosto struktūrose. „Viename seminare turėjau pokalbį su viceministre Genoveita Krasauskiene ir man pasiūlė šį darbą. Buvau pristatytas mokykloje ir dabar dirbu“, – kaip tapo laikinu mokyklos vadovu, atskleidė G. Petružis. G. Krasauskienė – Darbo partijos deleguota švietimo ir mokslo viceministrė.
Nepartinis? Rašyk pareiškimą
Perversmo nuotaikomis gyvena ir Kėdainių profesinio rengimo centras. „Po Naujųjų metų aš išeinu po susitarimo su ministru, tačiau pagrindinis veikėjas ten yra patarėjas Andrius Stankevičius. Man pasiūlė išeiti pirmiausia A. Stankevičius, paskui važiavau pas ministrą“, – DELFI sakė centro direktorius Stasys Danyla.
Priekaištų dėl darbo iš ministro S. Danyla nesulaukė, tačiau sutarė, kad, sulaukus 65-erių, reikia užleisti vietą jaunesniems. Pasak jo, apsisprendžiant A. Stankevičius didelės įtakos neturėjo – labiau lėmė sprendimas išeiti savo noru. „Aišku, susidaro įspūdis, kad ši vieta jau numatyta. Šiais laikais kitaip veikia – anksčiau kol nebūdavo konkurso, pagal įstatymą pavaduodavo pavaduotojas ugdymui, o dabar iš karto bando statyti savus“, – konstatuoja pašnekovas.
S. Danylos teigimu, panašūs procesai vyksta ir kitose profesinėse mokyklose. „Ne vienas skundėsi, kad jeigu nepartinis, maža tikimybė, kad liks dirbti. Ir ministerijoje didžiulis spaudimas. Situacija sudėtinga – taip dar nėra buvę istorijoje“, – sakė S. Danyla. Jis stebisi, kad procesui vadovauja ministro patarėjas A. Stankevičius – esą į ministeriją pasikvietęs profesinių mokyklų vadovus, „patarėjas rengia cirką“.
Patarėjas ginasi: direktoriai traukiasi dėl amžiaus
„Tai, kad diriguoju atleidimams – mažumėlę klaidinga informacija. Keli vadovai pasitraukė, tačiau tai turbūt labiau susiję su jų amžiumi ir jie patys nusprendžia toliau nebedirbti“, – sako D. Pavalkio patarėjas A. Stankevičius.
Prieš keletą metų A. Stankevičius buvo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, tačiau pareigų neteko pasikeitus valdančiajai daugumai. Opozicijoje buvę konservatoriai A. Stankevičiui nesėkmingai bandė surengti interpeliaciją. Įtarimų kilo ir tada, kai atleistas kapines prižiūrinčios įmonės „Kapinių priežiūra“ vadovas, o į šias pareigas paskirtas A. Stankevičiaus brolis. A. Stankevičiaus pavardė minėta ir tada, kai „darbiečiai“ buvo sumanę pakeisti neįtikusį milijonus žarstančios Europos socialinio fondo agentūros vadovą.
Paklaustas, ar sutapimas, kad laikinais mokyklų vadovais tampa „darbiečiai“ ar jiems prijaučiantys, patarėjas tvirtino įdarbinimu neužsiiminėjantis. Jis ragino žiūrėti į žmonių išsilavinimą ir kompetenciją, gebėjimą vadovauti.
A. Stankevičius patvirtino daug važinėjantis po šalies profesines mokyklas – esą ruošiantis profesinių mokyklų tinklo pertvarkai, reikia susipažinti su jų vadovais.
J. Gaudutienę D. Pavalkis vertina kaip „prasisukusią“
„Nedaryčiau iš to didelės politikos. Kitą pusmetį mano asmeninėje matymo zonoje bus profesinių mokyklų pastatymas į tą vietą, kurioje jos mūsų visuomenėje turi būti“, – kalbėjo D. Pavalkis. Ministras užsiminė, kad jo patarėjas A. Stankevičius kartais parodo daugiau iniciatyvos nei reikėtų. Ministras taip pat pripažino, kad renkantis patarėją nebuvo „ypatingai savarankiškas“.
Ar pasikeitimai profesinėse mokyklose vyksta su ministro žinia? „Ne visi, sakykime taip. Dėl J. Gaudutienės – tai buvo su manimi suderinta, aš pats kokią valandą su ja kalbėjausi, peržiūrėjau CV. Yra visokių niuansų...“, – kalbėjo D. Pvalkis.
Neoficialiais duomenimis, profesinės mokyklos „darbiečius“ sudomino dėl 2014-2020 m. ateisiančių Europos Sąjungos lėšų. Be to, profesinės mokyklos dalį pajamų uždirba pačios. DELFI žiniomis, ministerijoje rengiamas planas, kaip pakeisti profesinių mokyklų vadovų atrankos sistemą – siekiama sudaryti palankesnes sąlygas reikiamų asmenų įdarbinimui. Tuo metu neįtikusius profesinių mokyklų ar kitų švietimo institucijų vadovus siekiama kompromituoti po gautų anoniminių skundų pradedant patikrinimus.