Tai jis antradienį pareiškė iškviestas į bendrą Seimo Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijų posėdį.
Pasak D. Pavalkio, tikėtasi, kad aukštojo mokslo reformos inicijuota laisvoji rinka padės užsidaryti neefektyviai dirbantiems universitetams, tačiau taip neįvyko.
„Visi universitetai blogina kokybę, bet neužsidaro. Mums reikia aiškiai įvardinti, kad tokie universitetai kaip pedagoginis universitetas, tokie kaip Šiaulių universitetas – labai klaustukas, ar jie tikrai turėtų ir toliau funkcionuoti ruošdami ne visiškai kokybišką mokytojų produkciją Lietuvos rinkai“, - pareiškė D. Pavalkis.
Pasak D. Pavalkio, Šiaulių universitetas į nemokamas vietas priėmė apie 150 studentų. „Reiškia, pakankamai žemo žymių lygio studentai priimti, tuo tarpu Šiaulių kolegija, kuri yra maždaug kitoje gatvės pusėje – priimta 450 studentų, kurių vidurkiai gerokai aukštesni negu priimtų į universitetą. Taip neturi būti valstybėje“, - rėžė D. Pavalkis. D. Pavalkio teigimu, panašių problemų turi LEU.
Posėdyje kliuvo ir Klaipėdos universitetui – čia dvejus metus nelegaliai dirbo rektorius. Dėl to, sako D. Pavalkis, sužlugdytas Jūrinio slėnio tolesnis vystymasis.
„Situacija yra tokia, kad valstybė, kaip jų steigėja, negali nereaguoti į situaciją. Aš už tai, kad regioniniai universitetai - kaip Šiaulių, Klaipėdos, galbūt Kauno technologijos universiteto Panevėžio filialas - išliktų, bet jie negali dirbti taip, kaip išeina - jie turi dirbti taip, kaip reikia“, - po posėdžio žurnalistams aiškino D. Pavalkis.
Pasak D. Pavalkio, jeigu į profesines mokyklas šįmet atėjo 1441 aukštųjų mokyklų absolventas, tai rodo, kad ne viskas sistemoje gerai. Ministras užsiminė, kad galbūt Šiauliuose užtektų vienos aukštosios mokyklos, tačiau tai esą turi nuspręsti pačios bendruomenės. „Galime padėti, tarpininkauti, bet administracine tvarka imti spausti ar dar kažką blogo daryti nenorime“, - kalbėjo D. Pavalkis.
Ministras aiškina, kad dabar galiojanti išorinė universitetų vertinimo sistema ir veikia, ir tuo pat metu neveikia: aukštosios formalius kriterijus atitinka, tačiau diplomo gavimas – tam tikras etapas. „Bet ar tas jo diplomas veikia? Ar jis su tuo diplomu gauna darbą? Jeigu jis gavo darbą pagal specialybę, ar jis gavo kaip barmenas kur nors Londone, kaip kyla jo alga, kaip keičiasi karjera, kaip jis moka mokesčius? Čia yra esmė“, - dėstė D. Pavalkis. Pasak jo, į tai atsakymus duos ministerijos rengiama nauja aukštųjų mokyklų vertinimo sistema.
D. Pavalkis taip pat išsakė viziją, kad dalis kolegijų ateityje taps profesinėmis mokyklomis, o dalis liks kolegijomis.
Barė ir MRU
Posėdyje prisimintas ir Mykolo Romerio universitetas (MRU). Konservatorė Vida Marija Čigriejienė klausė, ar D. Pavalkis sustabdys MRU specialybių, kurios nepriklauso teisinei struktūrai, plėtrą.
„Jūs absoliučiai teisi – MRU šįmet bandė įsivesti biotechnologijų studijų programą, ačiū Dievui, vaikai buvo pakankamai orientuoti, gudrūs ir į ten nestojo, taip kad ta programa automatiškai nunyko. Bet ta tendencija ir yra viena priežasčių, kodėl mes kalbame apie studijų krypčių reformavimą“, - atsakė D. Pavalkis.
Tu metu buvęs švietimo ir mokslo ministras liberalas Gintaras Steponavčius D. Pavalkį paragino neįvedinėti sumaišties į atskiras aukštųjų mokyklų bendruomenes. Pasak G. Steponavičiaus, turi būti aiškus planas, kaip toliau bus išlaikoma aukštojo mokslo infrastruktūra. „Per daug neigiamų žinių jau buvo paleista į viešumą – arba yra sprendimai, arba jų nėra. Sakymai, kad vieną dieną remsime kaip regioninius, kitą – klausimas, ar iš viso reikalingi tokie universitetai – tai neprideda solidumo valstybės politikai“, - DELFI ministro pasisakymus komentavo G. Steponavičius.
Pasak G. Steponavičiaus, D. Pavalkio pasisakymai, kad dalis kolegijų tampa profesinėmis mokyklomis, kolegijas veda prie neapibrėžtumo, jas stumia į kelkraštį. Taip, jo nuomone, ginami universitetai, kurie į kolegijas žiūri kaip į konkurentes, neva atimančias duoną.