Tyrimo rezultatus rugsėjo 3-ąją Vilniaus universitete vykusioje trečiojoje tarptautinėje taikomosios kalbotyros konferencijoje „Kalbos ir žmonės: erdvė, laikas, tapatybė“ pristatė Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė Eglė Krivickaitė.
E. Krivickaitė pristatė specialaus testo, kurio metu lietuvių vaikams teko atkartoti įvairius lietuvių kalboje neegzistuojančius, tačiau pagal šios kalbos darybą sumanytus žodžius, išvadas.
Šiame kontekste derėtų prisiminti Lewiso Carrollo neologizmų eilėraštį „Jabberwocky“, kuris laikomas bene garsiausiu bandymu į kalbą įkomponuoti neegzistuojančius žodžius, nuodugniai laikantis žodžio darybos taisyklių.
Kaip teigia E. Krivickaitė, nauji žodžiai išgalvotų žodžių testui taip pat buvo sudaryti remiantis lietuvių kalbos žodžių darybos tradicijomis.
Eksperimente dalyvavo penkiasdešimt 4-9 metų vaikų – 25 vienakalbiai mažamečiai iš Kauno ir 25 dvikalbiai išeivių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje vaikai (šeimose jie kalba lietuviškai, tačiau gyvena anglakalbėje aplinkoje).
Anot E. Krivickaitės, kiekvienas žodis, kurį vaikas išgirsta pirmąjį kartą, jam skamba taip pat naujai ir neįprastai kaip ir išgalvotas, neegzistuojantis žodis. Dėl šios priežasties vaiko gebėjimas iš karto pakartoti išgalvotą neologizmą suteikia informacijos apie jo gebėjimą mokytis naujų žodžių.
„Šio testo rezultatus pirmą kartą prieš 14 metų pristatė anglų psichologai. Būtent jie nustatė šio testo ir vaiko žodyno turtinimo ryšį. Jie tyrė 80 vaikų, aiškinosi, kokio jų turimos žodžių atsargos. Praėjus vieneriems metams vėl buvo patikrintas kiekvieno vaiko sukauptas žodynas. Paaiškėjo, jog testų rezultatai susiję. Rezultatai vaikų, kurie prieš metus prastai atliko išgalvotų žodžių testą, buvo dar blogesni nei tų, kurie ir prieš metus teste pasirodė gerai“, - paaiškino E. Krivickaitė.
Remiantis tyrimo rezultatais, galima teigti, jog vienakalbiai ir dvikalbiai vaikai, atkartodami išgalvotus dviskiemenius žodžius, praktiškai klaidų nedarė, tačiau, prireikus pakartoti ilgesnius žodžius, dvikalbiams mažyliams kilo bėdų.
„Čia nėra jokios patologijos, dvikalbių vaikų rezultatai nenukrypsta nuo normos. Be to, šis testas neatspindi, kaip vėlesniame amžiuje jiems seksis tobulinti kalbinius įgūdžius. Tačiau šis testas padės atpažinti vaikus, kurių kalbiniai gebėjimai stringa, kuriems reikia specialistų pagalbos“, - sakė E. Krivickaitė.
Išgalvotų žodžių testas naudojamas ir kitose šalyse: Olandijoje, Italijoje, Ispanijoje ir kitur.