Vieni taip paįvairina po paskaitų likusį laisvą laiką ir prisiduria kelis šimtus litų, kiti mėgina nusiropšti tėvams nuo sprando, treti ima kopti karjeros laiptais. Kaip studentams pavyksta derinti studijas ir darbą?
Aukštosios mokyklos į dirbančius studentus žiūri teigiamai, bet primena, kad nevalia apleisti studijų. Personalo ugdymo specialistai tvirtina, kad darbdaviai svajoja rasti studijas baigusius studentus, kurie turėtų ir praktinių įgūdžių. Patys studentai pasakoja, kad reikia rinktis – mokslas arba darbas.
Neįmanoma: nuolatinės studijos ir darbas pilnu etatu
„Universitetas palaiko ir skatina studentus, kurie bando susirasti darbą, mes manome, kad tai žingsnis į būsimą karjerą“, – sako Šiaulių universiteto studijų prorektorius Juozas Pabrėža ir priduria, kad studentai darbo grafiką turi derinti su studijomis.
Pasak jo, nuolatines studijas pasirinkę studentai, turėtų dirbti ne daugiau nei puse etato. Tuo tarpu ištęstinių studijų studentams darbą derinti su studijomis – kur kas paprasčiau.
J. Pabrėža naujienų portalui Etaplius.lt tvirtino, kad Universitetas taiko išimtis dirbantiems studentams. „Jei darbas trukdo lankyti paskaitas, leidžiame, susitarus su dėstytojais, atsiskaityti vėliau, – teigė pašnekovas ir pripažino, kad yra studentų, kurie mėgsta piktnaudžiauti. – Jeigu jie nustos lankyti paskaitas, tada netrukus atsisveikins su universitetu.“
„Pas mus seminarų ir pratybų lankymas yra privalomas, jeigu studentas praleidžia pusę jų arba dėstytojui atrodo, kad studentas yra per silpnai pasiruošęs, tada rašo raštą dekanatui ir siūlo kartoti kursą arba apskritai išbraukti studentą iš sąrašų“, – apie nepavyzdingų studentų galimą likimą pasakojo J. Pabrėža.
Iš absolventų reikalauja patirties
Vienos privačios personalo ugdymo paslaugas teikiančios įmonės vadovas Gintaras Ignatavičius Etaplius.lt pasakojo, kad verslininkų svajonė – gauti praktinių įgūdžių turinčių ką tik studijas baigusių absolventų. Tačiau realybė kitokia – juos sunku rasti.
„Vyksta galvų medžioklė, darbdaviai stengiasi rasti gabių specialistų. Tiesa, tai labai sudėtinga. Tačiau yra ir kitas kelias – patiems „užsiauginti“ darbuotoją, investuojant į jį“, – tikina ugdymo praktikas.
Pasak jo, kai kurie darbdaviai studentus priima į praktikas ir taip atsisijoja potencialius darbuotojus. Esą panašiai vyksta ir būsimų darbuotojų „auginimas“. „Kiekvienas norėtų gauti geriausią specialistą, bet rinkoje taip nėra. Tad renkamasi jį „užauginti“, tai reiškia – išmokyti to, ko būsimam darbuotojui gali reikėti“, – konstatuoja G. Ignatavičius.
Darbuotojai paprastai „auginami“ per studentų praktikas, rengiant specialius mokymus po studijų arba studijų metu įdarbinant studentą, mokant jam nedidelį atlyginimą, bet leidžiant darbą derinti su studijomis.
Ne visiems pavyksta dirbti ir mokytis
Specialiosios pedagogikos studijų programos trečiakursė Vilma Etaplius.lt pasakojo, kad dirbti su vaikais gali tik per vasaros atostogas, nes toks darbas tęsiasi visą dieną. Darbo pagal specialybę studentei tenka atsisakyti vos prasidėjus mokslo metams, kad nenukentėtų mokymosi rezultatai. „Universitetas siunčia į praktikas, bet ten per dieną praleidi vos kelias valandas. Kur kas daugiau patirties įgaunu pati susiradusi darbą. Bet labai sunku įsidarbinti tik per atostogas, niekas nenori žmogaus priimti dviem mėnesiams“, – dėstė studentė.
Itin veiklus ir begalę akademinės veiklos turintis lietuvių filologijos ir žurnalistikos studijų programos ketvirtakursis Dovydas teigė, kad jam pavyksta suderinti darbą su studijomis. Tiesa, tik dėl to, kad darbdavys leidžia darbo grafiką stumdyti atsižvelgiant į paskaitų tvarkaraštį. „Kalbant apie dirbančius studentus, dėstytojų požiūris skirtingas, bet išskirtinių sąlygų niekas netaiko. Dėl darbo būna visko, bet, žinoma, stengiuosi, kad studijos nenukentėtų. Asmeniškai aš iš tėvų nekauliju pinigų ir gyvenu savarankiškai. Žinoma, jei dirbi tokį darbą, kuris yra susijęs su tavo specialybe – nieko geriau nebūna. Baigęs studijas turi patirties, tad susirasti kitą, panašaus pobūdžio darbą, atsiranda daugiau galimybių“, – samprotavo studentas.
Prieš kelerius metus verslo administravimo bakalaurą įgijęs Tomas pripažįsta, kad nebuvo stropus studentas, tačiau abejoja, ar šiandien dirbtų mėgiamą darbą, jei savo karjeros kelią butų iškeitęs į keletą paskaitų.
„Dirbti pradėjau dar studijų metais. Dažnai dėl darbo neidavau į paskaitas, bet nieko nepraradau, nes dirbdamas išmokau daugiau nei mano bendramoksliai, sėdėdami auditorijose. Darbdaviai skundžiasi, kad aukštąsias mokyklas baigęs absolventai neturi praktinių žinių. Man diplomas buvo tik priedas prie patirties, kurią įgijau dirbdamas studijų metais“, – konstatuoja pašnekovas.