Kauno darbdaviai susirūpino jaunosios kartos verslumu. Miesto savivaldybėje Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) Kauno skyriaus kvietimu diskutuota tema: „Verslo ir švietimo sąveika ekonomikos ugdyme mokyklose“. Į diskusiją susirinko ne tik šio projekto iniciatoriai, bet ir nemažai mokytojų ekonomistų, dirbančių Kauno „Jėzuitų“, „Kauno technologijos universiteto“, „Saulės“, „Jono Jablonskio“ gimnazijose, „Purienų“, „Kovo 11-osios“ vidurinėse mokyklose. Verslininkai ir mokytojai pradėjo dialogą, kuris turėtų įtraukti ir moksleivius.

Įžvelgti perspektyvą

Kol verslininkas Aleksandras Abišala gyveno Kaune, aktyviai veikė jauniesiems verslininkams skirta „Junior Achievement“ programa. Jam išvykus gyventi į sostinę, ir programa iškeliavo iš paskos, nesvarbu, kad ji skirta visai Lietuvai. Naujojo projekto kuratorius UAB „Factus dominus“ direktorius Kęstutis Tarnauskas sumanymo užuomazgas aiškino labai paprastai. Smulkaus ir vidutinio verslo atstovų vaikai jau bebaigią vidurines mokyklas. Tėvai neabejoja, kad daugelis jų vyks mokytis į Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos universitetus, o vėliau perims tėvų verslą. Beveik niekas nesusimąsto, ką daryti, jei atžala nelinkusi į verslą, o gilinasi į menus, muziką? „Neradęs alternatyvos jaunimas paprasčiausiai išvyksta į užsienį, kur neblogai uždirba ir neturi jokios motyvacijos grįžti į Lietuvą“, – samprotauja pašnekovas.

LVDK Kauno skyriaus vadovas, UAB „Vialita“ direktorius Vidas Pocius vardija ir kitus argumentus: „Verslo mohikanų amžius rodo, kad reikia galvoti apie pamainą. Be to, vis sunkiau sekasi įsisavinti naujas technologijas ir užtikrinti sklandžią verslo plėtrą. Vadybininkų, atrodytų, priruošiama pakankamai, bet neaišku, ką tie žmonės sugeba. Jų gabumų nesistengiama atskleisti ir bendrojo lavinimo mokyklose. Ekonominis mokymas turėtų vykti ne baigiamosiose klasėse, kai jau laikas priimti sprendimus. Be to, disciplinos dėstymo kokybė prasta. Ekonomiką dėstančioms mokytojoms nesugebėjome išaiškinti, kad ekskursija į „Vingio“ gamyklos galvaninį cechą nėra pažintis su verslo pradmenimis. Ekonomikos mokytojai neatskyrė gamybos nuo verslo“.

Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos atstovui Vaclovui Vytautui Pečatauskui rūpi kiti dalykai. Pastaruoju metu jaunuoliai skatinami siekti aukštojo išsilavinimo arba kurti savo verslą. O kur vidurinioji – darbininkų grandis?

Pramonininkai suka galvą, kur gauti kvalifikuotų darbininkų. „Kas iš to, kad daugelis jaunuolių įgis aukštąjį mokslą. Ką jiems paskui daryti? Nors aukštojo mokslo diplomą turėti prestižiška, bet paprastas statybininkas gali uždirbti daugiau nei inteligento specialybę įgijęs asmuo“, – teigė pašnekovas.

K. Tarnauskas su apmaudu pripažino, kad Kaune profesinio moksleivių orientavimo disciplinos dėstomos vos dviejose gimnazijose. Kad šiuo pavyzdžiu turėtų sekti daugiau ugdymo įstaigų, kol kas tik kalbama. Darbdavių projekto koordinatorius samprotavo: „Negerai, kad mokinys, išklausęs teorinį kursą, neturės praktikos. Mes ėjome į gamyklas, spaustuves. Tuomet supratau, kad nenoriu sėdėti prie konvejerio. Mano klasės draugas – priešingai. Ir abu esame laimingi“. Pašnekovas apibendrino verslininkų siekį orientuoti mokinius į verslumą. Jeigu jaunoji karta matys perspektyvą Lietuvoje, į užsienį vyks tik pasisemti patirties.

Šis kauniečių verslininkų sumanytas projektas bus vykdomas kartu su Kauno technologijos universiteto hab. mokslų daktare, profesore Palmira Jucevičiene. Prisidės ir Kauno savivaldybė, mokyklos bei, žinoma, patys verslininkai.

Lojalumas pinigams

Verslininkai gana savikritiški. Jie pripažįsta, kad Lietuvoje įmonėms vadovaujama autokratiškai, dažnai nepasitikima darbuotojais, su jais elgiamasi tarsi su nelygiaverčiais partneriais. Verslininkams ir moksleiviams radus bendrą kalbą, tai praverstų abiem pusėms. UAB „Factus dominus“ direktorius pabrėžia: „Vaikų sumanymai gali būti labai įdomūs. Jei mokykloje jie neįgyvendinami, perteikti verslininkams gali uždirbti tūkstančius“.

Tačiau verslo atstovai kritikavo šiuolaikinį darbuotoją, kuris pasirinks darbdavį, pasiūliusį nors kiek daugiau pinigų. O kur lojalumas įmonei? Reikėtų stengtis, kad žmogus pasirinktų tą darbdavį, kurio įmonėje geresnis darbo klimatas. Pasak pašnekovų, šiandien ypač svarbu kalbėti apie verslo kultūrą.

Vartotojiškos visuomenės formavimąsi pabrėžia ir Kauno „Jėzuitų“ gimnazijos direktorius kunigas Gintaras Vitkus: „Solidarumas tarp įvairių socialinių sluoksnių, bendruomeniškumo jausmas Lietuvoje menkai išugdyti. Verslininkai pelnytai skundžiasi, kad jauniems žmonėms trūksta verslumo kultūros, noro patiems imtis iniciatyvos. Tiesiog naudojamasi kitų darbo vaisiais. Įsigalėjusi vartotojiška pozicija. Todėl mokyklos vaidmuo ugdant žmonių pasitikėjimą savo jėgomis ir galimybę pakeisti gyvenimą – labai svarbus. Į paskaitą atėjęs verslininkas arba viešnagė jo vadovaujamoje įmonėje moksleiviams tikrai būtų naudinga“.

Kauno „Jėzuitų“ gimnazija yra įdiegusi verslumo ugdymo planus. Dėstomos lyderiavimo ir bendrovės steigimo programos, dalyvaujama minėtos „Junior Achievement“ programos veikloje. Vienuoliktokai arba 3 klasės gimnazistai keletą savaičių praleidžia kokioje nors slaugos, vaikų su negalia, našlaičių įstaigoje. Taip ugdomas socialinis, atjautos jausmas. Moksleiviai organizuoja ekskursijas į gimnazijai priklausantį seniausią Kaune pirklio būstą „Perkūno namas“, gauna už tai lėšų ir jį išlaiko.

Mokyklos direktorius pritarė ir verslininkų nuostatai, kad karjeros orientavimo ir konsultavimo disciplinos mokykloje turėtų būti kokybiškesnės. Todėl abiem pusėms labai naudinga atsigręžti vienai į kitą. Kunigas argumentuoja: „Verslininkai lyg ir bijo mokyklos, nes ji ko nors prašys. Jauną žmogų reikia aprūpinti ne vien mokymo priemonėmis“. Svarbi ne tik materialinė parama, bet ir bendravimas, dalijimasis patirtimi.