Tyrimas parodė, kad stojančiųjų į aukštąsias mokyklas pasirinkimui vis dar didelę įtaką turi jų šeima. Atskleista, kad šeima darė įtaką renkantis studijas 38,6 proc. stojančiųjų. Ypatingai išskiriamos mamos, kurios turėjo didžiausią įtaką savo vaikų sprendimams.
Pasak T. Petrylos, dideli pastarųjų metų jaunimo nedarbo rodikliai verčia stojančiuosius vis daugiau galvoti apie karjeros perspektyvas ir įsidarbinimo galimybes. Pasirinktos specialybės karjeros perspektyvomis domėjosi net 69,1 proc. apklaustųjų, tos specialybės absolventų įsidarbinimo procentu – 27,7 proc. apklaustųjų.
„Išryškėja tendencija, kad kasmet vis daugiau moksleivių prieš rinkdamiesi studijas analizuoja šiuos rodiklius. Šių motyvų svarbos augimą galima paaiškinti tais faktais, kad didelis jaunimo nedarbas ir diplomo nuvertėjimo pasekmės verčia moksleivius vis labiau analizuoti savo galimybes pabaigus tam tikrą studijų programą sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje“, – sako T. Petryla.
T. Petrylos teigimu, taip pat labai svarbus veiksnys stojančiųjų pasirinkimui – miestas, kuriame yra įsikūrusi aukštoji mokykla. Miesto faktorius svarbus net 70,5 proc. respondentų. 33,9 proc. apklaustųjų svarbus atstumas iki miesto, kuriame yra įsikūrusi aukštoji mokykla. Iš stojančiųjų pasirinkimų matyti, kad daugelis rinkdamiesi studijas pirmiausiai išskiria miestą, kuriame norėtų studijuoti, o po to renkasi tame mieste esančias aukštąsias mokyklas ir siūlomas studijų programas.
Informacijos apie norimas studijuoti specialybes apklaustieji daugiausia ieško aukštųjų mokyklų interneto svetainėse (37,4 proc.), studijų mugėse (21,2 proc.), socialiniuose tinkluose (15,3 proc.). Pasak magistranto, nors ieškančiųjų informacijos apie studijas socialiniuose tinkluose ir nėra tiek daug, tačiau aiškiai matoma tendencija, kad tokių žmonių vis daugėja. Stojantiesiems atrodo patikimiausia aukštųjų mokyklų internetinėse svetainėse esanti informacija, ja pasitiki 48,7 proc. apklaustųjų.
Tyrimas atliktas 2013 m. pavasarį. Jo metu buvo apklaustas 721 Lietuvos aukštųjų mokyklų bakalauro studijų studentas. Šis tyrimas yra magistrinio darbo „Rinkodaros ypatumai ir tobulinimo kryptys aukštojo mokslo įstaigose“ dalis.
Praėjus 10 metų atrodo, kad tėvai galėjo labiau patarti
Į vaikų gyvenimus kišasi ne visi tėvai. Vilnietė Violeta sakė tik 12-oje klasėje sužinojusi, kad jos dukra sieks studijuoti politikos mokslus. „Man iš viso buvo staigmena, kur dukra nusprendė studijuoti. Manau, tai nulėmė jos mokykloje mėgta istorija ir lankytas modulis, kuriame mokyta istorijos ir politologijos. Mane jos pasirinkimas nustebino, tačiau labai ją palaikiau“, – DELFI sakė Violeta.
Pašnekovė juokėsi turėjusi slaptą svajonę, kad dukra stos į turizmą, keliaus po pasaulį ir ji galės keliauti kartu. Nors šiai svajonei nebus lemta išsipildyti, Violetai svarbiausia, kad dukra studijuotų ką norėjusi.
Prieš dešimtmetį mokyklą baigusi Agnė egzaminus išlaikė puikiais rezultatais, tad įstoti galėjo praktiškai bet kur, kur nereikalauta jos nelaikytų fizikos ir chemijos egzaminų.
„Mano abu tėvai matematikai ir sakė rinktis ką noriu. Galėjau įstoti į matematiką, ekonomiką, tačiau susišvietė galvelė, kad reikia eiti į humanitarinius mokslus. Manau, 12-oje klasėje žmogus per mažai subrendęs, kad suprastų rinkos aktualijas. Dabar, kai atsivėrė dar daugiau galimybių išvažiuoti į užsienį, suprantu, kad jei būčiau studijavusi tiksliuosius mokslus, būtų daug didesnės galimybės išvykti“, – pasakoja Agnė.
Mergina šiandien nesigaili pasirinkusi humanitarinę specialybę, tačiau mano, kad jei tėvai būtų labiau pastūmėję ar raginę labiau galvoti apie ateitį, ji šiandien turėtų daugiau karjeros galimybių nei savo pasirinktoje srityje. Kartu Agnė suvokia, kaip nelengva tėvams – visi jie vaikams nori gero, tačiau kartais nežino, kaip tą daryti.