Lietuvių kapinės pavirto mišku
Dvi savaites vakarinėje Sibiro dalyje esančioje Tiumenės srityje, 3 tūkst. km nutolusioje nuo Lietuvos, praleidę jaunuoliai sugrįžę į Lietuvą sulaukė didelio palaikymo. Vos spėję pasisveikinti su juos pasitikti atvykusiais artimaisiais, ėmė atsakinėti į žurnalistų klausimus.
Kotryna Vilkaitė DELFI teigė, kad ekspedicija jai paliko labai didelį įspūdį, o kelionės metu patirti išgyvenimai jos atmintyje turėtų išlikti visą gyvenimą.
Merginos teigimu, visi komandos nariai buvo labai draugiški, todėl bendravimas tęsis ir Lietuvoje.
„Santykiai grupėje buvo labai geri. Visi buvo labai draugiški. Mes buvome puikiai atrinkti. Išgyvenimų yra tikrai labai daug. Tačiau dabar mūsų misija tik prasideda – skleisime Lietuvai žinią apie patirtus išgyvenimus“, - pasakojo K. Vilkaitė.
Neringos Aleksonytės teigimu, ekspedicijos dalyviai rimtų nesėkmių išvengė, tačiau fizinių sunkumų vis dėlto būta. Tačiau jie nublanko pamačius švytinčius sutiktų iš tremties vietų negrįžusių lietuvių veidus ir atikus rimtus darbus, kurie prisidės prie lietuvių kapaviečių išsaugojimo.
„Sunkiausia buvo matyti, kad kiekvienos kapinės pavirto mišku. Jas reikėjo vėl paversti kapinėmis. Padarėme rimtų kapitalinių darbų. Vienas kapines aptvėrėme tvora. Tvoros perimetras siekė 160 m. Įkalėme 951 kuolelį. Prisidėjo ir vaikinai ir merginos. Išmokome darbuotis ir kirviais, ir pjūklais. Dirbo visi kiek galėjo“, - mintimis dalijosi N. Aleksonytė.
Dalies kapinių pėdsakai jau išnyko
Į Rusijos Federaciją liepos 17-ąją – Pasaulio lietuvių vienybės dieną – išvykusią „Misija Sibiras'13” ekspediciją Tiumenije pasitiko liūtis. Dėl to jos dalyviams kurį laiką teko glaustis mokykloje. Tačiau prastos oro sąlygos, kaip teigia į Lietuvą sugrįžę jaunuoliai, entuziazmo neužgesino.
Todėl net ir nelepinant orams jie, vadovaujami Gintauto Aleknos, per dvi savaites spėjo apsilankyti ir sutvarkyti Kulemeso, Jalutorovsko, Novyj Tap, Lesnoja, Lebediovkos, Verkamenkos sparčiai nykstančių gyvenviečių kapines, kuriose palaidoti lietuviai tremtiniai. Dvejas kapines jie sutvarkė iš pagrindų ir pastatė du medinius kryžius.
Ekspedicijos dalyviai sako, kad kai kuriose vietose net žemės kauburėlių, išduodančių kapinaičių buvimo vietą, atrasti jiems jau nebepavyko. Šį keletą dešimtmečių netvarkomų kapinių pėdsaką pasiglemžęs laikas, anot jų, kėsinasi ir į kitas mūsų tautiečių amžinojo poilsio vietas.
Prie tremties vietose esančių kapinių nykimo, Sibirą savo akimis regėjusių jaunuolių teigimu, labiausiai prisideda taigoje karštomis vasaromis kilę gaisrai ir audros.
Pasak jų, jei nebus dedama daugiau pastangų Lietuvai istoriškai svarbių vietų išsaugojimui, jos paprasčiausiai išnyks.
Be kita ko, „Misija Sibiras‘13“ dalyviai, vedini šūkio „Tikros istorijos dalelė, išsaugota ateičiai“, susitiko su trimis iš tremties vietų negrįžusiais lietuviais.
DELFI primena, kad projektas „Misija Sibiras“ organizuojamas nuo 2006 metų. Nuo jo pradžios lietuvių tremties ir įkalinimo vietose Sibire jau apsilankė dvylika jaunimo ekspedicijų, sutvarkiusių apie 100 lietuviškų kapinių ir susitikusių su ten gyvenančiais lietuviais.