Tačiau medikai – tiek studentai, tiek profesoriai – vieningi: egzaminų stresą reikia išmokti suvaldyti be medikamentų.
Dėl papildų atšaukė egzamino rezultatus
Vienoje vaistinių dirbančiai Reginai Vaitulionienei kiekvienas pavasaris ir brandos egzaminų įkarštis primena tokią daug šurmulio prieš gerą dešimtmetį sukėlusią istoriją.
Dėstytojas, nugirdęs, jog dalis studentų vartojo tonizuojančius ir energijos neva suteikiančius maisto papildus, šių studentų įvertinimus atšaukė - neva papildus vartoję studentai nesąžiningu būdu įgijo pranašumą prieš kitus.
Studentai, žinoma, netylėjo, konfliktas įsiplieskė principinis, tačiau vėliau dėstytojui savo sprendimą teko atšaukti. Mat nei ginčų sukėlusio preparato aprašas, nei studentų elgesys ar pasiekimai nepateikė įrodymų, jog vartoję papildus jaunuoliai iš tiesų būtų įgiję kokių ypatingų proto ar energijos galių.
Šis, regis, vienintelis kadaise į viešumą iškilęs tokio pobūdžio incidentas neatvėsino ieškančiųjų „stebuklingos piliulės“. R.Vaitulionienei kasmet tenka patarti abiturientams ir jų tėvams, kurie ieško atmintį, orientaciją, mąstymą skatinančių preparatų, neva turinčių padėti išlaikyti egzaminus.
Moteris, kurios sūnūs be jokių papildų baigė aukštąsias mokyklas, prisipažino, jog paprastai stengiasi atkalbėti tokius pirkėjus – kad ir kaip gražiai skambėtų reklama, jokia piliulė stebuklų nepadarys.
Ką vartoja farmacijos studentai?
Vis dėlto reklama kartais be galo įtaigi: „Gerina atmintį“, „Suteikia daugiau energijos“, „Padeda susikaupti“, „Rekomenduojama dirbantiems protinį darbą“. Nori nenori ranka tiesiasi: o gal – padės?
Jei jau taip yra iš tikrųjų – tai kas jau kas, o būsimieji farmacininkai prieš egzaminus turėtų būti ne tik sočiai apsirūpinę veiksmingais papildais, bet ir galėtų geriausiai patarti, kuriuos iš jų rinktis.
Taigi – kokius maisto papildus vartoja farmacijos studentai, kad geriau išlaikytų egzaminus?
Išgirdusi tokį klausimą, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto trečiakursė Gytė Malciūtė prapliupo juokais. Jos aplinkoje nėra nė vieno kolegos, kuris vartotų kokius nors maisto papildus, nors šiaip juk medicinos srities studentai garsėja kaip vieni daugiausiai besimokančių.
„Geriausias vaistas – kurio, beje, nuolat ir trūksta – tai gerai išsimiegoti“, – pašmaikštavo studentė.
Prie streso – priprantama
G.Malciūtė tvirtina, jog po kurio laiko natūraliai priprantama prie streso, kurį kelia egzaminai. Tiesiog žinojimas, kad reikia nuolat skirti laiko mokytis, tampa studijų ir gyvenimo dalimi.
„Mąstant racionaliai, koliokviumui ar egzaminui imi rengtis ne tada, kai lieka diena dvi, o nuolat. Dar svarbu – nuolat kartotis. Ne veltui sakoma, jog kartojimas – mokslų motina. Visą laiką stresas bus, nes visko tobulai neišmoksi“, – sakė pašnekovė.
Labai stresuojant šiek tiek padeda melisos ar ramunėlių arbata – bet tik tiek. G.Malciūtės pagrindinė metodika stresui įveikti – prieš atsakingą egzaminą ar kitokį atsiskaitymą kuo anksčiau pradėti mokytis – kad ir po nedaug, ir nuolat kartotis.
Paprašyta palyginti savo prieš trejetą metų laikytus brandos egzaminus ir dabartinius, mergina vėl nusijuokė – dabar jai tenka laikyti apimti ir sudėtingumu kokius tris kartus sudėtingesnius egzaminus, nei, tarkime, valstybinis biologijos brandos egzaminas.
„Įstojus į universitetą, paaiškėja, kad reikia kokius 5 kartus daugiau visko mokytis. Pamenu, koks man buvo stresas susidūrus su organine chemija – ją taip mėgau mokykloje, o universitete pasijutau lyg tektų mokytis japonų kalbos: iš pradžių nieko nesupratau. Taigi nėra ko būgštauti mokyklos egzaminų: aukštojoje mokykloje jie bus gerokai sunkesni“, – „paguodė“ studentė.
Tačiau kad ir kaip ten būtų, G.Malciūtė spėja ne tik studijuoti. Mergina – universiteto leidinio „Ave vita“ studentiško priedo „Mes“ redaktorė ir studentų farmacininkų sąjungos viceprezidentė.
Kaipgi ji viską spėja? Pašnekovė prisipažįsta: kartais iš tiesų stinga miego.
Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis – jokių maisto papildų!
Išeitis – ne medikamentai
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Šeimos medicinos klinikos vedėjas profesorius Leonas Valius bet kokį raminamųjų, slopinančiųjų ar tonizuojančiųjų preparatų vartojimą vertina tik neigiamai.
„Tyrimais jau įrodyta, kad tonizuojantys preparatai kad ir suteikia kuriam laikui energijos, tačiau slopina ir blogina pažintinę funkciją, gebėjimą atsiminti. Lygiai taip pat jokiu būdu nepatarčiau į egzaminą eiti išgėrus kokių nors slopinančiųjų ar raminančiųjų vaistų.
Medikai šiuo atveju bejėgiai, reikia pirmiausia sutarti su savimi. Jei pats nesuvaldysi streso – jokie medikamentai nepadės. Gal nurijęs kokią piliulę geriau išsimiegosi, atrodysi laisvas ir atsipalaidavęs, bet bus prastesnė atmintis, orientacija“, – kategoriškas buvo profesorius.
Jauniems žmonėms L.Valius mato tik vieną išeitį stresui įveikti – išmokti mokytis dozuotai: kasdien po truputį, su pertraukomis, su pasivaikščiojimais, laisvalaikio veikla: tai įgūdis, kurį įmanoma išlavinti. Neveiksmingas ir mokymasis naktimis, juolab – paskutinę naktį.
Egzaminų sistema – ydinga
Kita vertus, šeimos medicinos specialistas itin kritiškai vertina dabartinę brandos egzaminų sistemą: ji tiesiog žaloja jauną žmogų. Profesoriaus manymu, abiturientai apkraunami nepagrįstai dideliu informacijos kiekiu. Panašiai kaip kompiuterio, žmogaus operatyvinė atmintis ribota, iš to, ko mokomasi egzaminui, realiai įsimenama vos 10 proc.
„Situacija, kuri pas mus tvyro – nenatūrali ir nenormali. Abiturientai „kala“ savo ateities gyvenimą: negaus gero balo – neįstos, kur norėjo. Teoriškai egzaminus galima perlaikyti, bet pas mus nieko pastovaus, tvarkos nuolat keičiasi, net ir nežinia, kas bus po metų.
O juk kartais laikančiajam egzaminą gali sukliudyti medicininės priežastys: hormonų pokyčiai, migrena. Dėl prastos savijautos gali būti sunku susikaupti, net puikiai besimokant gauti mažą balą – dėl to keičiasi, griūva gyvenimo planai, ypač stojantiems ten, kur dideli konkursai.
Tokiomis aplinkybėmis natūralu, kad 18 – 19 metų jaunuoliai išgyvena didžiulį stresą, bet sakyčiau, tokių neatšaukiamų dalykų jų amžiuje neturėtų būti“, – mano profesorius.
Daugiau informacijos apie egzaminus ir priėmimą rasite
www.kurstoti.lt