Konkursas, kuriame lietuvį lydėjo sėkmė – didžiausias viešosios kalbos konkursas pasaulyje. Jame kiekvienais metais dalyvauja keturiasdešimt tūkstančių dalyvių iš 54 šalių. Konkursą remia britų karališkoji šeima bei vienas įtakingiausių pasaulio bankų HSBC.
Pirmiausia kiekvienoje šalyje išrenkamas geriausias kalbėtojas, o Londone vyksta finalas, kurio metu paskelbiami geriausi pasaulio oratoriai.
Konkurso tema buvo paskelbta iš anksto – „Ideas are our greatest weapons” („Idėjos – mūsų didžiausi ginklai“). Kiekvienas dalyvis temą galėjo interpretuoti savaip.
„Aš pasakojau savo senelio, kuris sovietinės okupacijos metais buvo ištremtas į Sibirą, vaikystės istoriją. Paaiškinau, jog sovietai bandė susidoroti su tais, kurie jiems nepritarė ir parodžiau, jog tikra stiprybė žmonėse, kurie gali laisvai dalintis savo idėjomis ir oponuoti vienas kitam, nes tik tada atrandamas teisingiausias, geriausias kelias“, – DELFI pasakojo P. Rutkauskas.
Antrajame etape reikėjo sakyti kalbas ekspromtu – pasiruošti trijų minučių kalbai buvo skirta 15 minučių. Konkurso finalas vyko HSBC banko Europos būstinėje Londone gegužės 13-17 dienomis.
Kels sparnus į Didžiąją Britaniją
Abiturientas pasakojo laimėti tikrai nesitikėjęs. Jis sakė ruošęsis daug ir įtemptai, tačiau nuvykęs į Londoną pamatė, jog ten susirinkę geriausi pasaulio kalbėtojai yra išties nepaprastai aukšto lygio. Daugelyje šalių vyko didžiulės atrankos. Pavyzdžiui, Kinijos atstovė buvo išrinkta iš 10 000 kalbėtojų. Konkurse dalyvavo moksleiviai ir studentai iki 21 metų. Už pergalę P. Rutkauskas gavo sidabru padengtą statulėlę.
„Tačiau ne tai svarbiausia. Kad ir kaip nuvalkiotai skambėtų, bet labiausiai džiaugiuosi neįkainojama patirtimi ir nuostabiomis užsimezgusiomis draugystėmis. Juk labai retai pasitaiko, jog prie vieno stalo sėdi paaugliai iš įvairiausių pasaulio kampelių – Islandijos, Meksikos, Čilės, Pietų Korėjos, Indijos, Australijos, Pakistano, Rusijos, Olandijos, Jungtinių Valstijų, Lietuvos ir kitų šalių – ir randa bendrą kalbą, dalijasi savo patirtimi ir pasaulėžiūra. Buvimas šio tarptautinio bendravimo dalimi atveria akis“, – įspūdžiais dalijosi pašnekovas.
Koks jausmas būti antru pasaulyje? Pasak P. Rutkausko, jausmas labai keistas, tačiau tokie pasiekimai įkvepia stiprybės toliau tobulėti. Kaunietis pasakoja, jog ruoštis tokiems turnyrams jam vienas malonumas. Tačiau dėl pasiruošimo teko praleisti ne vieną pobūvį su draugais ar vakarėlį. P. Rutkauskas dėkingas visiems mokytojams, kurie supranta šį jo pomėgį ir palaiko.
Konkurse ruošėsi anglų k. egzaminui
Kitas P. Rutkausko žingsnis – verslo studijos Didžiojoje Britanijoje.
P. Rutkausko manymu, viešasis kalbėjimas yra labai universalus menas. „Visų pirma, jis smarkiai paveikia žmogų psichologiškai. Daugumai viešasis kalbėjimas yra didžiausia baimė, todėl šios baimės nugalėjimas ir sutvardymas yra didžiulis pasitikėjimo savimi, tvirtumo šaltinis. Dažnai pastebiu, kad žmonės, įvaldę viešojo kalbėjimo meną, nesutrinka įvairiose situacijose, nebijo ir iššūkių. Antra, aiškus ir sklandus minčių dėstymas yra labai svarbus akademinėje veikloje ir mokykloje. Pastebėjau, jog tapo lengviau rašyti įvairius rašinius ir rašto darbus“, – kalbėjo pasaulio vicečempionas.
Abituriento teigimu, viešojo kalbėjimo įgūdžius galima pritaikyti įvairiose srityse. Patį viešąjį kalbėjimą P. Rutkauskas tikisi pritaikyti gana tiesiogiai – kalbėdamas. Jis jau dabar jaučia, kaip tai keičia pasaulėžiūrą, suteikia stiprybės.
P. Rutkauskas jau ir anksčiau yra pasiekęs įspūdingų pergalių. Praėjusiais metais jis laimėjo aukso medalį viešojo kalbėjimo ir debatų konkurse Australijoje.
Komisijos narė: dėl pirmos vietos nebuvo vienbalsio sutarimo
„Povilas turi didelės tarptautinės patirties, dalyvavęs debatuose ne vienoje šalyje. Jis nebuvo panašus į berniuką iš kaimo, nežinantį, kaip ir su kuo kalbėti, kokį kaklaraištį užsirišti. Viskas buvo puiku ir užtikrinta, jis pakankamai laisvai elgėsi prieš auditoriją. Kai kurie komisijos nariai sakė, kad dėl pirmos ir antros vietos daug diskutuota, nebuvo vienbalsio sutarimo“, – įspūdžiais dalijosi B. Palovienė.
Konkurse nesinaudojama technologinėmis priemonėmis – mikrofonais, skaidrėmis – pabrėžiama žmogaus kalba. B. Palovienės teigimu, pirmos vietos laimėtoja australė Isabel Crawford, sakiusi ugningą kalbą, akivaizdžiai galėtų būti puiki feministinės organizacijos narė. Tuo metu Povilo kalba buvo ramesnė, daugiau vyriška, jis kalbą siejo su asmenine patirtimi, senelio gyvenimiškomis tiesiomis.
„Buvo smagu, kad jis per bendrus, visiems suvokiamus universalius jausmus sugebėjo įpinti Lietuvos istoriją, okupaciją, kovą dėl nepriklausomybės. Kalboje buvo gestų, jis nekėlė balso, tuo metu dalis pranešėjų kalbas pristatė gana agresyviai, lakstė po publiką, ją apmėtė retoriniais klausimais. Man patiko, kad jis išlaikė Baltijos šalių gyventojams būdingą ramumą“, – sakė B. Palovienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad P. Rutkauskas varžėsi su tais, kurių gimtoji kalba – anglų. Kadangi lietuvis pateko į finalą, B. Palovienė negalėjo jame teisėjauti. Komisiją sudarė BBC žurnalistė, laidų prodiuserė, viešųjų kalbų čempionas, Oksfordo studentų sąjungos prezidentas.
Beje, visuose konkurso dokumentuose buvo rašybos klaidų ir Povilo vardas buvo rašomas „Povila“. Pasak B. Palovienės, Povilas sugebėjo visiems konkurso dalyviams paaiškinti apie klaidą, papasakoti apie lietuvių kalbą, vyriškų ir moteriškų pavardžių rašybą, galūnes.
Į geriausiųjų šešetuką taip pat pateko Deivi Ois iš Estijos. Finale P. Rutkauskas dėl geriausio viešosios kalbos oratoriaus titulo varžėsi su JAV, Malaizijos, Kanados ir Australijos atstovais.