Trečiadienį J. Changas su antrajame pagal dydį Pietų Korėjos mieste Busane įsikūrusio universiteto delegacija lankėsi Mykolo Romerio univeristete (MRU). Čia tarp dviejų universitetų ir Užupio kūrybinio klasterio 5-iems metams pasirašyta sutartis. Universitetai sutarė pradėti vykdyti tarptautinę jungtinę studijų programą skaitmeninis turinys („Digital Contents“). Ši bakalauro studijų programa orientuota į pažangiausių 5D technologijų ir programinės įrangos taikymą žaidimų, skaitmeninės animacijos ir filmų produkcijos srityse. Sutartimi įsipareigojama, kad programos absolventai bus įdarbinti Pietų Korėjoje arba Lietuvoje.
Po sutarties pasirašymo J. Changas atsakė į DELFI klausimus.
– Kodėl nusprendėte bendradarbiauti su MRU? Spėju, dauguma Pietų Korėjos gyventojų nežino, kur yra Lietuva.
– Netiesa, Lietuva yra gerai žinoma pasaulyje. MRU rektorius profesorius Alvydas Pumputis pas mus lankėsi praėjusių metų spalį, susipažino su universitetu, galimybėmis, profesoriais, dirbančiais su skaitmeninio turinio studijų programa, kurią bendrai vykdysime. Jis mus pakvietė į Vilnių, ir štai mes sutarėme įsteigti jungtinę programą.
Dvejus metus studentai mokysis MRU, dvejus metus Pietų Korėjoje, o tada gaus du diplomus.
– Kodėl siūlytumėte rinktis studijuoti skaitmeninio turinio programą?
– Skaitmeninio turinio industrija – ateities industrija, ji turi didelę potenciją augti ateityje. Informacinių technologijų (IT) revoliucija įžengė į Europą. Lietuvoje jūs jau turite gerai išvystytą IT infrastruktūrą, taigi, manau, turite puikias galimybes šioje srityje. Manau, jūsų šaliai labai svarbu žmogiškieji resursai šioje srityje. Todėl, manau, skaitmeninio turinio programa labai produktyvi. Juk lietuviai galės studijuoti verslo skaitmeninį turinį, ekonologiją (ekonomika ir ekologija - DELFI) ir gauti laipsnį, grįžti į Lietuvą, čia kurti savo įmones, vystyti industriją.
– Kiek studentų iš Lietuvos tikitės?
– 10-20 studentų per metus. Manau, laikui bėgant, jų daugės.
– Abu universitetai programos absolventams žada pasiūlyti darbo vietas. Kaip jas užtikrinsite?
– Štai kodėl šiandien ir pasirašėme sutartį su Užupio klasteriu. Baigę universitetą, studentai turi rasti darbus. Mūsų planas – klasteryje įkurti universiteto įmones, kuriose galėtų dirbti universitetų absolventai. Taip pat čia kviesime investuoti ir kurtis Pietų Korėjos kompanijas.
– Lietuvoje apie 80 proc. abiturientų įstoja į aukštąsias mokyklas. Kokia situacija Pietų Korėjoje?
– Tokia pat, čia apie 86 proc. abiturientų renkasi universitetus ir kolegijas.
– Kaip tai vertinate?
– Jeigu kalbame apie žiniomis grįstą ekonomiką, manau, mums reikia išsilavinusių žmonių. Manau, ir Pietų Korėjai, ir Lietuvai gerai, kad daug žmonių siekia aukštojo išsilavinimo. Tai šaliai naudinga.
– Pasigirta nuomonių, kad šaliai reikia ir santechnikų, ir kitų „žemiškų“ specialybių darbuotojų – jei visi stos į aukštąsias, jų trūks.
– Priklauso, kokios pramonės šakos veikia jūsų šalyje. Jeigu intensyvi darbo pramonė, tada jums reikia mažiau išsilavinusių darbuotojų, bet jei remiatės į aukštesnes technologijas, pavyzdžiui, IT ar skaitmeninio turinio, žiniomis grįstos industrijos, tada reikia daugiau išsilavinusių žmonių.
– Kokią apskritai aukštojo mokslo ateitį matote?
– Manau, situacija Lietuvoje ir Pietų Korėjoje panaši. Korėjoje žmonių mažėja, mūsų liko 50 milijonų ir kasdien vis mažėja. Tai sukelia problemų universitetams, nes ima trūkti studentų. Vienas kelių – universitetus reikia tarptautinti, galima kviestis studentus iš užsienio.
Štai mes viliojame studentus iš 27 skirtingų šalių, tarp jų Kinija, Indonezija, Malaizija, kitos Azijos šalys. Mes bandome pritraukti studentų iš Europos, pavyzdžiui, Lietuvos. Manau, Lietuvos universitetai taip pat turi globalėti. Universitetui svarbu save pristatyti užsienio šalyse.
Taip pat svarbu įvairovė. Jei prikviečiame studentų iš daug skirtingų šalių, jie universitetui gali duoti pridėtinės vertės.
– Ką patartumėte studentams iš Lietuvos? Kaip padaryti sėkmingą karjerą?
– Lietuva puikioje geografinėje padėtyje, centrinėje Europoje, tarp Europos ir Azijos. Azija sparčiai auga, įgauna galią. Kinija, Malaizija, Indonezija – visos šios šalys auga labai sparčiai. Jei lietuviai galėtų mokytis apie Aziją, jos ekonomiką ir kultūrą, jie turėtų daugiau galimybių pasaulyje.
Jei būčiau lietuvis, studijuočiau apie Aziją, jos kultūrą ir kalbą, galbūt praleisčiau Azijoje keletą metų. Tada suprasčiau ir Europą, ir Aziją, jų rinkas. Manau, studentams svarbu būti globaliems. Labai gerai, kad Korėjoje turėsime studentų iš Lietuvos. Jie galės studijuoti ne tik apie Pietų Korėją, bet ir apie Aziją.
– Kokia Jūsų nuomonė – kokios specialybės perspektyviausios? Štai Lietuvoje populiariausi socialiniai mokslai, bet kritikai sako, kad šie mokslai – kelias į nedarbą.
– Jeigu žiūrėsime išsivysčiusias ekonomikas, Europoje prieinama daug darbo vietų socialinių mokslų, verslo administravimo specialistams. Jei pažiūrėsite į Aziją, čia vis dar reikia žmonių, kurie supranta socialinius ir politinius iššūkius. Atsižvelgdami į tai, jie gali pritaikyti savo verslo administravimo žinias ir tokiose srityse.
Tai labai pagelbėtų studentams. Manau, gerai studijuoti verslo administravimą, daug žada inžinerinės studijos, taigi Lietuva daugiau galėtų orientuotis į inžinerinių specialybių mokymą.
– Tarptautiniai tyrimai rodo, kad Pietų Korėjos mokiniai pirmauja pasaulyje pagal mokymosi rezultatus. Kita vertus, Jūsų mokiniai mokykloje praleidžia daug daugiau laiko nei lietuviai. Kur Jūsų šalies paslaptis?
– Mūsų mokymo sistema labai intensyvi. Manau, tai mūsų šalies tradicija – išsilavinimui skiriama daug dėmesio, tėvai rūpinasi vaikų mokymusi. Tai svarbus faktorius, todėl korėjiečiai domisi mokymusi.
Po karo turėjome atgaivinti Pietų Korėjos ekonomiką. Mes turėjome pasivyti, taigi žiūrėjome į JAV, į Kinijos modelius. Mes praleidžiame daug laiko mokykloje, po pamokų einama mokytis privačiai. Vaikai laisvalaikiui turi mažai laiko, jie visą laiką mokosi.
Ko mums reikia ateityje – daugiau kūrybiškumu grįstos ekonomikos. Mūsų prezidentė Park Geun-Hye tai akcentuoja, stumia Vyriausybę šia linkme. Mes pasiekėme tam tikrą ekonomikos lygį, turime kilti į naują lygį, taigi turime reformuoti savo švietimo sistemą, kad ekonomiką kreiptume kūrybiškumo linkme.
