VU akibrokštas studentams: už norą mokytis užsienio kalbų teks primokėti

Vilniaus universitetas (VU) iš programų stumia užsienio kalbas – dalis priimtų pirmakursių nebesimokys net specialybės užsienio kalbos. Norintiems universitete išmokti užsienio kalbų, teks mokėti papildomai.

Tuo metu universitetų rektoriai vieningai sutaria ateityje be atitinkamo užsienio kalbos mokėjimo lygio į universitetą nepriimti.

Pagal VU užsienio kalbų dėstymo koncepciją, dalykinės užsienio kalbos mokoma privalomai, tam skiriama 5-20 kreditų. Penki kreditai paprastai sudaro vieną semestrą.

„Nors koncepcijoje numatyta, kad užsienio kalba privalomas dalykas, ieškoma būdų, kaip galima mažinti ir, ko gero, visai eliminuoti užsienio kalbas. Jaučiame šią tendenciją. Štai Ekonomikos fakultetas, kurio absolventų darbo pobūdis ypatingai susijęs su tarptautiniais ryšiais, verslo anglų kalbos studijas nuo 3 semestrų sumažino iki 1 semestro“, – pastebi VU Užsienio kalbų instituto direktorė doc. dr. Roma Kriaučiūnienė.

Studijų programų komitetai turi didelę galią spręsti, kiek ir kokių dalykų programoje turėtų būti. Pasak R. Kriaučiūnienės, dažnai jie imasi užsienio kalbų mažinimo politikos. Užsienio kalbų daugumoje programų (išskyrus Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, Komunikacijos bei Ekonomikos fakultetų) nebesiūloma ir pasirenkamųjų dalykų bloke – fakultetai mieliau siūlo studijuoti „savus“ dalykus.

Kad užsienio kalbos nereikia, šįmet nusprendė odontologai – naujai priimti odontologijos studentai užsienio kalbos nebesimokys visai. Istorijos fakultetas jau visiškai nebeturi dalykinės anglų užsienio kalbos, nors suteikia galimybę studentams studijuoti rusų bei lenkų kalbas.

„Tačiau skausmingiausia dėl antrosios užsienio kalbos – iki šiol antrąją užsienio kalbą buvo galima rinktis kaip laisvai pasirenkamą dalyką, studentai tai noriai darė, buvo populiaru mokytis vokiečių, rusų, ispanų, prancūzų kalbų, per semestrą apmokydavome apie 1000 įvairių specialybių studentų. Naujai įstoję studentai užsienio kalbos kaip laisvojo dalyko nebeturės – antrosios kalbos mokymas pakimba“, – aiškina R. Kriaučiūnienė.

Gal iš tiesų iš mokyklos ateina puikiai užsienio kalbą mokantys studentai? R. Kriaučiūnienė tvirtina, kad tai netiesa. „Tikrai ne. Turime visokių patirčių. Štai šįmet apie 100 Ekonomikos fakulteto studentų anglų kalbą mokėjo A lygiu, nors pagal Bendruosius Europos Sąjungos kalbų metmenis mokykla turėtų paruošti maždaug B2 lygiu. Su B2 lygiu ateina apie 10-20 proc. studentų“, – sako R. Kriaučiūnienė.

Pašnekovės manymu, turime galvoti apie mūsų šalį – kad studentai gebėtų būti konkurencingais. „Esame maža šalis ir neturime kito pasirinkimo, kaip tik mokytis kalbų. Universitetai turėtų sudaryti sąlygas studentams mokytis kalbų. Tačiau tiek šalies, tiek savo, kaip asmens, konkurencingumui palaikyti būtina mokyti ir antrą užsienio kalbą“, – mano Užsienio kalbų instituto direktorė.

Ateityje teks primokėti

VU akademinių reikalų prorektorius docentas Kęstutis Dubnikas situaciją piešia kiek kitaip.

„Bendrai apimtimi užsienio kalbos dėstymas nėra mažinamas. Jei pažiūrėsime studentų srautus per pastaruosius trejus metus, jų dalykinės kalbos atžvilgiu visai nemažėjo, o besimokančių antros užsienio kalbos mažėjo apie 20 proc. Tai beveik praktiškai tiek, kiek mažėjo studentų“, – aiškino K. Dubnikas.

Pasak prorektoriaus, kinta privalomos užsienio kalbos apimtys. Esą prieš 10-15 metų, kada parengimas mokykloje būdavo prastas, užsienio kabos būdavo mokoma 3-4 metus. „Dabar taip būti negali – universitetai neturi vykdyti vidurinio mokslo programų arba kamšyti programų spragų. Savo misiją turi apimti gimnazijos. Mes nebeturėtume mokinti pirmosios užsienio kalbos gramatikos“, – sako jis.

K. Dubnikas tvirtina suprantantis užsienio kalbų poreikį ir tam skiriama nė kiek ne mažiau dėmesio. Studentams esą sudaromos galimybės studijuoti 2-3 užsienio kalbas.

Tačiau kodėl būsimi VU odontologai užsienio kalbos nebesimokys, o istorikai pirmosios užsienio kalbos jau nebesimoko? K. Dubnikas pripažįsta, kad „bent 5 kreditai“ šiose specialybėse turėjo būti numatyti privalomai ir situaciją žada taisyti.

Prorektorius aiškina, kad universitete prasidėjęs gretutinių studijų plėtros procesas: atsiranda papildomų kreditų, kuriuos galima panaudoti užsienio kalbos mokymuisi. „Dar vienas dalykas – daugelyje pasaulio universitetų praktikoje numatytas didesnis užsienio kalbų mokymasis už studijų programos apimties ribų. Tai reiškia paslaugą studentams – studijuoti užsienio kalbas ne pagal programą, o papildomai mokant, sakysime, trečdalį realios kainos. Tai reiškia primokėjimą, nes užsienio kalba nėra programos dalykas“, – dėstė K. Dubnikas. Pasak jo, būtų puiki galimybė užsienio kalbų mokytis pas puikius VU specialistus mokant tik trečdalį realios kainos.

Ateina su prastomis užsienio kalbos žiniomis

„Turiu stiprią ir aiškią poziciją: aišku, kad į universitetą jau turėtų ateiti gerai anglų kalbą mokantis

vaikas ir jis turėtų pradėti studijuoti dalykus anglų kalba, kad ruoštųsi aukščiausiam europiniam lygiui. Bet ateina su tokiomis silpnomis anglų kalbos žiniomis, kad to negali daryti – jie neįsikerta. Mes priversti toliau jį mokyti anglų kalbos, tai yra visiška nesąmonė“, – sako Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas, Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas. 

Pasak P. Baršausko, reikia kelti reikalavimus dėl užsienio kalbos – kad be atitinkamo lygio užsienio kalbos žinių žmogus nebūtų priimamas į universitetą. LURK mano, kad minimalius slenkstis į aukštąsias mokyklas nuo 2015 m. turėtų būti užsienio kalbos mokėjimas B1 lygiu. Rektoriai mano, kad nuo 2016 m. kartelė turėtų būti pakelta iki B2 lygio. Nepasiekę šio lygio, į universitetą nepatektų.

R. Skyrienė: po mokyklos vaikas verslo anglų kalbos nemokės

„Užsienio kalbos turėtų padėti studentų profesinėje veikloje, su kuria jie sieja ateitį. Tarkime, ekonomistai turėtų mokytis daugiau ekonominės kalbos, skaityti „The Financial Times“, „The Economist“ ir kitokius leidinius, mokėti verslo kalbą. Manau, kad visiškai atsisakyti kalbų mokymo nėra geras dalykas, profesinės kalbos mokyti reikėtų. Galiu garantuoti, kad po mokyklos vaikas nemokės nei finansinių, nei kitų specifinių terminų“, – mano asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Ji prisiminė, kai pati studijuodama universitete iš Maskvos anglų kalbos dėstytojai vežė „The Financial Times“ – Lietuvoje šis leidinys sovietmečiu nebuvo prieinamas.

Pasak R. Skyrienės, verslas nori, kad darbuotojai mokėtų užsienio kalbas. Lietuva užsienio investuotojų vertinama dėl to, kad čia daug žmonių moka ne po vieną užsienio kalbą.