„Tiesiog norėjome ramiai pavalgyti. Įėjusi į valgyklą pastebėjau, kad mano grupės draugei virš galvos kažkas juda. Pasirodo, ant sienos sau ramiai tipeno tarakonas", - apie merginų pietus sugadinusį gyvį pasakojo maisto produktų technologijos 2 kurso studentė Agnė Armonavičiūtė.
Pažeidimai užfiksuojami ne pirmą kartą
„Tiesiogiai darbuotojoms nesakėme, kad matėme tarakoną, bet turbūt išgirdusi įvairias replikas, sureagavo viena valgyklos darbuotoja. Šokinėjo su skudurėliu ir bandė tarakoną numušti. Iš gal trečio karto numušė, tik neaišku, kur, nes ant žemės nukritusio tarakono nesutraiškė, jis nubėgo tolyn. Visi tai matę studentai juokėsi“, - apie nemalonią situaciją pasakojo studentė Agnė.
„Tarakoną matau pirmą kartą, bet, pavyzdžiui, plaukų maiste randu nebe pirmą ir nebe trečią kartą. Manau, kad valgykloje tokių dalykų būti neturėtų“, - baisėjosi studentė.
„Virėjos neturi net kepuryčių. Toje vietoje, kur jos gamina, vaikšto ir kažkokios jų pažįstamos su striukėmis. Ir niekam tai nerūpi. Puodeliai dažnai būna nešvarūs, padėklai smirda chlorkalkėmis... Nuo tokio higienos trūkumo apsinuodijo ir mano grupiokė. Prieš dvi savaites jai buvo diagnozuotas stomatitas, išbėrė liežuvį, gydytojos teigimu, tai galėjo būti nuo nešvarių įrankių. Situacija baisi“, - tikino taip pat maisto produktų technologijas studijuojanti Elvina Janulytė.
Higienos pažeidimai – viešojo maitinimo įstaigų achilo kulnas
Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Vitos Šturmienės, viešojo maitinimo įstaigose dažniausiai randama patalpų būklės, įrangos, inventoriaus priežiūros pažeidimų (nešvarios patalpų lubos, sienos, tualetai, ventiliacijos filtrai, įrengimų paviršiai riebaluoti virtuvės darbo vietos naudojamos ne pagal paskirtį; nešvariai plaunami stalo indai, įrangos metaliniai paviršiai pažeisti korozijos, tinkamai neišvalomi - užsilikę maisto likučiai) bei patiekalų gamybos, temperatūrinių rėžimų pažeidimų.
Tačiau vartotojai daugiausiai skundžiasi būtent higienos reikalavimų nesilaikymu arba nekokybiškai paruoštais valgiais. Tai įrodo ir praėjusių metų statistika – iš viso Lietuvoje 2012 metais užregistruota 600 skundų, uždaryta 81 viešojo maitinimo įstaiga.
Kavinėse pažeidimų daugiau
Anot oficialios VMVT statistikos, praėjusiais metais kavinėse ir užkandinėse buvo užfiksuotas 41 proc. bendrų higienos pažeidimų, restoranuose šis skaičius siekia 35 proc. Numatytų savikontrolės veiksmų tinkamo registravimo pažeidimų kavinėse ir užkandinėse bei restoranuose užfiksuota beveik po lygiai – 24 ir 23 proc. Tuo tarpu technologijų (patiekalų gamybos, temperatūrinių režimų pažeidimų) daugiau užfiksuojama restoranuose – 15 proc, likusiose viešojo maitinimo įstaigose – 11 proc. Taip pat randami pažeidimai personalo higienos (kavinėse, užkandinėse – 9 proc., restoranuose – 7 proc.), produktų (kavinėse, užkandinėse – 8 proc., restoranuose – 10 proc.) srityse.
Pagal VMTV teritorinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus kriterijus, visi tikrintini objektai suskirstomi į rizikos grupes. Padidintos rizikos grupei priskirti subjektai tikrinami 2 kartus per metus. Vidutinės rizikos – 1, mažos – 1 kartą per 2 metus. Tad skųstis, kad kavinės ir užkandinės tikrinamos dažniau, todėl ir pažeidimų jose užfiksuojama daugiau, neverta.
Neatidus moka dukart
2012 metais buvo uždarytos 67 kavinės ir 14 restoranų. Pasak V.Šturmienės, nei restoranų nei kavinių neskubama iš karto uždaryti. Baudžiamosios sankcijos taikomos atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, tad ir baudos skiriasi.
„Jeigu maisto tvarkymo veikla sustabdoma, maisto tvarkymo subjektas turi pašalinti nustatytus pažeidimus, apie tai informuoti teritorinę VMVT. Teritorinė VMVT atlieka patikrinimą, ir įvertinusi, kad visi trūkumai pašalinti, atnaujina maisto tvarkymo veiklą. Dauguma viešojo maitinimo įmonių suinteresuotos kuo skubiau pašalinti trūkumus ir vėl dirbti“, - tikino V. Šturmienė. Tiesa, ji pridūrė, kad taip žiniasklaidoje akcentuojamų įvairių gyvių (tarakonų, muselių), iš tiesų viešojo maitinimo įstaigose randama ne taip ir dažnai, šis pažeidimas nustatytas 0,4 proc. patikrintų kavinių ir restoranų.
Svarbi dirbančių asmenų higiena
Pasak Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdančiosios direktorės Eglės Dilkienės, tarakonų šalia maisto galima rasti ir namuose, tad tokiu jų paplitimu viešose maitinimo įstaigose nereiktų stebėtis.
„Visko atsitinka, tačiau tikrai skatiname lankytojus apie tai iš karto pranešti vadovybei, aiškintis ir į tai turi būti reaguojama, o patirta žala – kompensuojama. Viešosioms maitinimo įstaigoms yra privaloma sudaryti sutartį su kenkėjų kontrole besirūpinančia įstaiga, kuri prižiūri ir kontroliuoja, kad nebūtų nei graužikų, nei vabzdžių. Įmonių atstovai savo ruožtu turėtų rūpintis ne tik tuo, kad patalpos būtų tvarkingos, bet ir kad maistą gaminantys asmenys laikytųsi tinkamos higienos“, - tikino E. Dilkienė.
Anot jos, paprastai sustabdžius kavinių ar restoranų veiklą, patys vadovai yra suinteresuoti pažeidimus kuo greičiau ištaisyti ir pradėti dirbti, nes dėl pažeidimo pradėto daryti tyrimo metu, jie priversti sustabdyti savo veiklą. Patvirtinus, kad pažeidimo nebuvo, prarasto pelno jiems niekas nekompensuoja.
Viešojo maitinimo įstaigų verslas pasižymi rizika
„Tai verslas, kuris pasižymi rizika. Žinoma, kokybę būtina užtikrinti. Dauguma pažeidimų kavinėse, užkandinėse ir valgyklose užfiksuojama todėl, kad ten yra nedidelės patalpos ir mažiau klientų. Restoranų žinomumas, klientų srautas, vis dėlto skatina užtikrinti kokybę ir produktų šviežumą. Atokesnėse, mažiau žmonių lankomose įstaigose, produktai gali būti laikomi ne taip saugiai arba nesilaikoma asmens higienos taisyklių“, - kodėl pažeidimų daugiau užfiksuojama kavinėse ir užkandinėse, atskleidė E. Dilkienė.
Visiems, susiduriantiems su nekokybiškomis viešojo maitinimo įstaigų paslaugomis patariama kreiptis į VMTV. Užregistruoti nusiskundimus galima dviem būdais: užpildžius anketą čia arba paskambinus nemokamu telefonu 8 800 40403.