Iš esmės valstybės užsakymas ir yra dabar egzistuojantys krepšeliai, bet ar jie protingai skirstomi, ar nesukelia nereikalingos disproporcijos tarp specialistų paklausos ir realios pasiūlos? Pagal dabartines valstybės užsakymo nuostatas šalies vystymosi kryptis atiduoda spręsti abiturientams. Panagrinėkite toliau pateiktus šešis grafikus. Ką jie rodo?
1) 47 proc. (8033 pirmakursiai) 2012 m. įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas studijuoja socialinius mokslus (teisę, ekonomiką, vadybą), tik 16 proc. (2734 pirmakursiai) – technologijų mokslus (elektroniką, mechaniką, transportą, statybą, bioinžineriją ir kt.), net ≈14,2 proc. (2433 pirmakursiai) biomedicinos mokslus (farmaciją, mediciną, ekologiją ir aplinkotyrą ir kt.), ≈10,1 proc. (1735 pirmakursiai) – humanitarinius mokslus (filologiją, filosofiją, istoriją ir kt.), tik ≈8,3 proc. (1426 pirmakursiai) – fizinius mokslus (informatiką, technomatematiką, chemiją, fiziką ir kt.) ir 4,4 proc. (749 pirmakursiai) – menus (architektūrą, dailę, dizainą ir kt.) (1 pav.) .
2) Jei apskaičiuotume, kiek iš viso universitetų studentų studijuoja socialinius mokslus, išeitų daugiau nei 50 procentų (1 pav.). Be to, ≈95 proc. įstojusiųjų į socialinius mokslus studijas baigia laiku, o į technologijos bei fizinius mokslus – tik ≈75 proc.
3) Tų specialistų, kurie būtini šalies gerovei ir pažangai (technologijos ir fizinių sričių), rengimas nuo 2009 m. sumažėjo beveik trečdaliu (įskaitant didesnį jų nubyrėjimą studijų metais, išleidžiamų specialistų sumažėjo per pusę).
2011 m. rugsėjo mėnesį asociacijai INFOBALT atlikus informacinių technologijų (IT) profesinių kompetencijų bei kvalifikacijų (pareigybių) poreikio Lietuvos IRT kompanijose tyrimą, nustatyta, kad visų pagrindinių kompetencijų specialistų skaičius bus didinamas ir, palyginti su 2011 m., augs vidutiniškai 24 proc. per metus.
4) Technologijos ir fizinių mokslų studijų programose pirmuose kursuose studijuoja tik 10–15 proc. mokančių už mokslą. Praktiškai antrame kurse jų nebėra (2 ir 3 pav.), po pirmos ar antros sesijos jie užima nutraukusių mokslus valstybės finansuojamų studentų vietas. Tarp socialinių mokslų studentų du iš trijų studentų moka (nors ir dvigubai mažiau nei technologijos moksluose) už mokslą.
Kitas išvadas, gerai panagrinėjęs pateiktus grafikus, skaitytojas tegu pasidaro pats.
Pastaraisiais metais Lietuvoje, panaudojus Europos Sąjungos fondų paramą technikos universitetuose, atnaujintos kelios dešimtys laboratorijų, kurios kelerius ateinančius metus turės pačią naujausią Europoje laboratorinę įrangą.
