„Tai buvo svarstoma kelerius metus. Praktika rodo, jog vaikai ir naktį randami lauke. Iš karto kyla klausimas, o kur gi jų tėvai?“ – DELFI sakė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimą inicijuojančios Vaiko teisių apsaugos kontrolierės patarėjas Egidijus Meilus.

Paklaustas, kodėl nepakako dabartiniame įstatyme esančios nuostatos, kad 16 metų nesulaukusio vaiko pareiga po 22 valandos (vasaros metu po 23 valandos) nebūti viešose vietose be atstovų pagal įstatymą ar kito pilnamečio asmens, E.Meilus teigė, jog pirmiausia tėvai turi pareigą auginti, auklėti ir prižiūrėti vaiką.

„Jeigu vaikas naktį vaikšto vienas, kyla klausimas, kaip tėvai atlieka savo pareigas. Jeigu policijos pareigūnai randa nepilnamečius naktį neblaivius, ar tikrai sugeba užtikrinti jų saugumą. Ne visada tėvai paiso savo pareigų, todėl galbūt įstatymo normos pabrėš, aiškiai ir nedviprasmiškai primins jiems jų pareigas“, – sakė patarėjas.

G.Duoblys: tai visiškas absurdas

Pilietinių iniciatyvų centrui vadovaujantis Girvydas Duoblys mano, kad atsinaujinusios kalbos apie „komendanto valandą“ – visiškas absurdas.

Girvydas Duoblys
„Komendanto valanda tik sukiršintų visuomenę su jaunimu. Kaip jūs įsivaizduojate tai praktiškai – kiekvienas jaunas žmogus visada su savimi privalės nešiotis asmens dokumentą, kad pareigūnas patikrinęs sužinotų, kiek jam metų? Policija ir taip turi daug darbo. Aš manau, kad vaikus turi auklėti ne policija, kitos institucijos, o tėvai“, – DELFI sakė G. Duoblys.

Tėvų forumui vadovaujantis Audrius Murauskas pritartų siūlymui griežčiau reglamentuoti vaikų grįžimą namo iki 22 valandos. Tačiau, kaip tai įgyvendinti?

„Aš pats ne vienerius metus dirbau Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos darbo grupėje, tačiau spręsdami vaikų šlaistymosi gatvėje problemas vis atsidurdavome aklavietėse“, – pasakojo tėvų atstovas. Pavyzdžiui, policijos atstovai nuostatai pritarė, tačiau pripažino, kad neturi pajėgų po 22 val. gatvėje rastą vaiką pavėžėti namo ir priduoti tėvams.

„Kas atsitiks, jei vaikas bus gatvėje? Kas juo pasirūpins? Natūralu, turi būti nurodytos tarnybos, kurios šią problemą spręstų ir konkretūs jiems skiriami papildomi resursai. Juk būna atvejų, kai gatvėje paimto vaiko net negalima grąžinti tėvams, nes jie tokios būklės, kad ne namie, o gatvėje vaikui saugiau. Ką tada daryti? Tokiu atveju turi būti susitarta su įstaigomis, kurios tą vaiką priimtų. Kita vertus, vaiko irgi negalima tiesiog kažkur priduoti – jei jam svetimoje aplinkoje bus nesaugu, jis vis viena pabėgs“, – sakė A. Murauskas.


Tėvų atstovo nuomone, rengiamo įstatymo nuostatos teisingos, tačiau „jei sakome A, turėtume pasakyti ir B,C ir visas kitas raides“.

„Mūsų valstybėje yra krūva gerų įstatymų, bet jų didžioji jų dalis neveikia, nes prasilenkia su realybe“, – konstatavo DELFI pašnekovas.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimą šiuo metu svarsto suinteresuotos institucijos. Pasak E. Meilaus, jam priekaištų turi nevyriausybinė organizacija „Gelbėkit vaikus“ ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas.